Kaip lytiškai plintančios infekcijos (LPI) pasireiškia odoje?

Daugelis lytiškai plintančių infekcijų perduodamos per tiesioginį kontaktą su užkrėstais kūno skysčiais arba oda. Tačiau kai kurios infekcijos, ypač plintančios per odos sąlytį, gali užkrėsti kitą žmogų net ir be lytinio akto.

Kokios lytiškai plintančios infekcijos perduodamos per odos kontaktą?

Ne visos LPI perduodamos tik per prezervatyvu neuždengtos odos sąlytį, tačiau būtent šis perdavimo būdas itin dažnas. Šios infekcijos kelia didžiausią riziką:

• Paprastoji pūslelinė (herpesas)
• Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)
• Sifilis
• Molluscum contagiosum
• Gaktos utėlėtumas ir kt.

Kai kurios, pavyzdžiui, gaktos utėlės, gali būti perduodamos net per kasdienį, neintymų kontaktą. Tačiau LPI užsikrėtimas per drabužius ar daiktus – labai reta išimtis.

Paprastoji pūslelinė

Pūslelinės virusas (HSV-1 ir HSV-2) plinta paprasčiausiu odos kontaktu, dažnai per lytinius santykius, tačiau virusu galima užsikrėsti ir buitinėmis aplinkybėmis – pavyzdžiui, vaikystėje nuo artimųjų. HSV-2 dažniausiai aptinkamas lyties organuose, o HSV-1 – burnoje arba aplink lūpas, tačiau abu virusai gali patekti į bet kurią zoną.

Pūslelinės požymiai

Infekcija sukelia skausmingas, skysčiu pripildytas pūsleles, kurios atsiranda ant lytinių organų, tiesiosios žarnos ar burnos. Plyšus pūslelėms, lieka opelės, kurios gyja iki mėnesio. Pirmo protrūkio metu dažnai juntami peršalimo simptomai – karščiavimas, raumenų ar galvos skausmas.

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)

ŽPV plinta labai lengvai per tiesioginį kontaktą su užkrėsta oda. Kai kurios viruso rūšys lemia lytinių organų karpų atsiradimą, kitos siejamos su vėžio rizika. Skiepai nuo ŽPV padeda apsisaugoti ir nuo karpų, ir nuo su vėžiu susijusių viruso tipų. Geriausia vakcinuotis dar iki lytinio gyvenimo pradžios – todėl skiepai rekomenduojami ankstyvame amžiuje.

ŽPV simptomai

Nors dauguma užsikrėtusiųjų nieko nejaučia, infekcija gali pasireikšti neskausmingais, vienais ar grupėmis atsirandančiais išaugomis apie išangę, makštį ar varpą. Karpų paviršius gali būti lygus, plokščias arba priminti žiedinio kopūsto tekstūrą. Kartais jaučiamas niežulys ar nestiprus dirginimas.

Sifilis

Besiformuojantys opos, ypač jei jos atsiranda burnoje, gali likti nepastebėtos – vis dėlto jos užkrečia net ir tada, kai nėra lytinių santykių. Klasikiniais atvejais prezervatyvai sumažina riziką, tačiau, jei žaizdos nepatenka po barjerine apsauga, infekcija gali plisti toliau.

Sifilio simptomai

• Pirmoji stadija: Pirmiausia atsiranda viena ar kelios neskausmingos, kietos opos (šancrai). Jos dažniausiai išnyksta pačios per 3–6 savaites.
• Antra stadija: Opos užgyję, išsivysto raudonas, šiurkštus bėrimas delnuose ar pėdose, kartais ir kitur. Gali atsirasti balkšvų ar pilkų išaugų burnoje, pažastyse ar tarpvietėje. Pasitaiko karščiavimo, raumenų skausmo, nuovargio.
• Latentinė stadija: Simptomai laikinai išnyksta, tačiau infekcija nematoma ir gali užtrukti daugelį metų.
• Ketvirtoji stadija: Net ir po dešimtmečių sifilis gali pažeisti vidaus organus – širdį, smegenis, akis, kaulus. Kartais odoje formuojasi didelės, neskausmingos išaugos (gumos).

Molluscum contagiosum

Nors ši infekcija dažniausiai siejama su vaikais, ja užsikrečiama ir per intymų sąlytį suaugusiųjų tarpe. Pažeistos odos vietos rekomenduojama pridengti, nes lytiškai plintančių išbėrimų gydymas gali būti sudėtingas. Plyšus pažeidimams, atsiranda rizika antrinei bakterinei infekcijai.

Simptomai

Odoje iškyla smulkūs, lygūs, lengvai rausvo, balkšvo ar kūno atspalvio guzai su duobute centre. Dažniausiai jie visai neskausmingi arba sukelia lengvą niežėjimą.

Kitos dažnai odą pažeidžiančios LPI

Nepaisant to, kad ne visos LPI išplinta per odos sąlytį, daugeliui iš jų būdingi odos pokyčiai. Bėrimai, opos ar kitokie pažeidimai gali kilti sergant:

• Herpesu
• ŽPV
• Sifiliu
• Molluscum contagiosum
• Gonorėja
• Chlamidioze
• ŽIV

Ar visada odos bėrimas reiškia LPI?

Odos pokyčius lyties organų srityje gali nulemti ne tik infekcija – jie kartais kyla dėl alergijų, grybelio ar net nuriebalinto muilo. Tačiau LPI įtarti reikėtų, jei pasireiškia:

• Išskyros iš makšties ar varpos. Pavyzdžiui, gelsvos išskyros gali rodyti chlamidijų infekciją, o storos, baltos, žalsvos ar kruvinos išskyros – gonorėją. Vyrams galimas tirštas gelsvas sekretas.
• Pūslelės ar pakenkimai – skysčiu užpildytos pūslelės būdingos herpesui, o plokščios, neskausmingos, pavieniui ar grupėmis – žmogaus papilomos virusui. Tvirta, raudona, neskausminga opa gali būti pirmas sifilio simptomas, o vėliau išberia delnus ar pėdas. Gonorėja kraujui išplitus gali palikti mažas raudonas dėmeles, pūsleles ar plokščius pažeidimus ant odos.
• Skausmas ar perštėjimas šlapinantis. Tokie pojūčiai pasireiškia su chlamidioze ar gonorėja, o herpeso opos, ypač jei jos plyšta, taip pat sukelia nemalonius pojūčius.
• Skausmas lytinio akto metu – dažnai jį sukelia infekcijos, dirginančios ar pažeidžiančios odą: chlamidiozė, gonorėja ar herpesas.

Ar apsauga lytiškai santykiaujant visada veiksminga?

Odos kontaktu plintančių infekcijų prevencija kartais sudėtinga net naudojant barjerines priemones: prezervatyvai ar kitos apsaugos nenudengia visų galimų užkrato pažeistų odos plotų.

Kuo daugiau odos padengiama, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti, tačiau kai kurios infekcijos (pavyzdžiui, herpesas ir ŽPV) gali plisti net tada, kai infekuota vieta liečiasi su atvira oda. Tuo tarpu gonorėją ar ŽIV dažniausiai perduoda tik užkrėsti kūno skysčiai – kraujas, sperma, makšties sekretas. Svarbu nepamiršti, kad ŽIV neperduodamas per kasdienį ar tiesioginį odos kontaktą.

Santrauka

Dalis lytiškai plintančių ligų, tokių kaip herpesas, žmogaus papilomos virusas, sifilis bei molluscum contagiosum, plinta tiesioginiu odos kontaktu. Kitos, perduodamos per užkrėstus skysčius (gonorėja, ŽIV), taip pat gali sukelti odos simptomus – bėrimus, pūsles ar išopėjimus.

Atskirti lytiškai plintančią infekciją nuo kitų odos ligų kartais sudėtinga. Dažniausi požymiai, verčiantys įtarti LPI: makšties ar varpos išskyros, įvairūs išbėrimai, skausmas šlapinantis ar lytinių santykių metu.