Priešmenstruacinio disforinio sutrikimo (PMDS) priežastys ir rizikos veiksniai

Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS) – tai būklė, kai savaitę ar dvi iki menstruacijų pradžios atsiranda ryškūs nuotaikos svyravimai ir kiti simptomai, kurie dažniausiai išnyksta prasidėjus mėnesinėms. Ši būklė paveikia apie 3–8% vaisingo amžiaus moterų, ir ženkliai skiriasi nuo įprasto priešmenstruacinio sindromo savo stipria įtaka kasdienei savijautai.

PMDS ir hormonų svyravimai

Dažniausiai PMDS simptomai išryškėja antroje mėnesinių ciklo pusėje, vadinamoje liuteinine faze – tai laikotarpis tarp ovuliacijos ir menstruacijų pradžios. Šiuo metu moters organizme keičiasi pagrindinių lytinių hormonų lygiai: padidėja progesterono, vėliau staigiai sumažėja tiek jis, tiek estrogenas.

Šie hormonai glaudžiai susiję su smegenų neuromediatoriais – medžiagomis, perduodančiomis nervinius impulsus. Ypač svarbų vaidmenį atlieka serotoninas ir dopaminas, dar vadinami „geros savijautos“ chemikalais. Estrogenas ir progesteronas gali keisti šių neuromediatorių veikimą, todėl svyruojant hormonams ima kisti moters nuotaika, miegas, apetitas ar net kognityvinė veikla.

Neurocheminiai ir genetiniai veiksniai

Naujiena, kad moterys su PMDS į hormoninius pokyčius reaguoja ypatingai jautriai. Progesteronas ovuliacijos metu ima virsti į allopregnanoloną (ALLO) – šis veikia smegenų GABA receptorius, kurie dalyvauja kontroliuojant nerimą, dirglumą bei emocinį stabilumą. Įprastai ALLO ramina, tačiau sergant PMDS, organizmo reakcija būna neįprasta – dėl galimai sutrikusių receptorių ar ALLO gamybos.

Tyrimai rodo, jog PMDS gali turėti ir genetinį pagrindą: daliai moterų aptinkami pokyčiai genuose, atsakinguose už organizmo jautrumą estrogenui ir progesteronui. Tai paaiškina, kodėl šis sutrikimas dažniau pasireiškia toms, kurių šeimoje yra buvę nuotaikos sutrikimų.

Kaip stresas ir gyvenimo būdas susijęs su PMDS

Stipresnis hormonų svyravimų poveikis būdingas ne visoms – dažnai įtakos turi ilgalaikis ar stiprus stresas, lėtinės ligos ar net vaikystėje patirtos traumos. Streso metu ALLO lygis linkęs kilti bei slopinti įtampą, bet jei stresas tampa kasdienybe, ši reakcija gali išdilti.

Be to, tarp PMDS ir uždegimų imuninėje sistemoje taip pat aptinkama ryšys – moterys, turinčios sunkesnių priešmenstruacinių simptomų, liuteininėje fazėje turi stipresnį uždegiminį atsaką. Kol kas tiriama, ar uždegimai tiesiogiai lemia PMDS, tačiau aišku, kad gyvenimo būdas, įskaitant rūkymą, didina riziką patirti stipresnius priešmenstruacinius simptomus.

Susiję sveikatos veiksniai

Tyrimai atskleidė, kad net pusė moterų, sergančių PMDS, taip pat turi nerimo sutrikimų, o trečdalis – depresiją. Šių sutrikimų dažnis tarp PMDS nesergančių asmenų yra žymiai mažesnis. Rūkymas, ypač pradėtas dar paauglystėje, taip pat didina riziką išsivystyti rimtam priešmenstruaciniam sindromui ir galimai PMDS.

Kaip palengvinti PMDS simptomus?

• Į racioną įtraukite daugiau pilnaverčių angliavandenių ir liesų baltymų, mažinkite cukraus ir druskos kiekį.
• Venkite perteklinio alkoholio vartojimo.
• Sumažinkite kofeino kiekį kasdienybėje.
• Reguliariai užsiimkite fizine veikla.
• Mokykitės valdyti stresą – išbandykite jogą ar meditaciją.
• Rūpinkitės kokybišku poilsiu ir pakankamu miegu.

Gydymo galimybės

• Antidepresantai, ypač selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), dažniausiai veiksmingi, įprasta juos vartoti tik antroje ciklo pusėje.
• Hormoninė kontracepcija, ypač specialiai PMDS gydyti skirtos sudėtinės tabletės, gali padėti sumažinti simptomus.
• Gonadotropinų išsiskyrimą slopinantys hormonai (GnRH agonistai) laikinai slopina kiaušidžių hormonų gamybą, sukelia savotišką laikiną menopauzę ir kartais taikomi sunkiais atvejais.

Ar PMDS gali išnykti savaime?

PMDS simptomai paprastai dingsta tik nėštumo metu arba po menopauzės, kai mėnesinės sustoja. Kol tęsiasi menstruaciniai ciklai, dėl nuolatinių hormonų svyravimų, simptomai vis grįžta.

Pripažinimas, kad PMDS nėra išgalvota būsena, bet reali biologinė ir psichologinė problema, padeda lengviau ieškoti pagalbos ir gydymo. Jeigu pastebite stiprių priešmenstruacinių pokyčių, verta kreiptis pas gydytoją – kartais verta gauti papildomą nuomonę ar išbandyti skirtingus sprendimo būdus.