Kas yra priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS)?

Premenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS) – tai naujesnis ir sunkesnis priešmenstruacinio sindromo (PMS) variantas, kuris pasireiškia ne tik stipresniais fiziniais pojūčiais, bet ir ryškiu emociniu diskomfortu. Nuo ciklo vidurio iki pačios menstruacijų pradžios šis sutrikimas gali paveikti kasdienį gyvenimą: darbą, santykius, mokslus ar socialinę veiklą. Nors su lengvais hormoninių svyravimų pasireiškimais susiduria dauguma menstruojančių asmenų, PMDS paliečia tik mažą dalį – nuo 1,3 iki 5,3 % jų.

Simptomai

PMDS paprastai išryškėja pradedant ovuliacija (liuteline faze) ir išnyksta prasidėjus menstruacijoms. Šio sutrikimo simptomai gali būti skirtingi ir apimti tiek fizinius, tiek emocinius pokyčius:

• Nuotaikų kaita, nerimas, susierzinimas, liūdesys
• Išaugęs jautrumas ar savikritika
• Depresyvumas, abejingumas įprastoms veikloms
• Vilties stoka, stiprus emocinis nuovargis
• Valgymo įpročių pokyčiai – potraukis tam tikram maistui arba persivalgymas
• Miego sutrikimai – nemiga ar pernelyg didelis mieguistumas
• Pamiršlumas, apsnūdimas, sunku susikaupti
• Vandens kaupimasis, svorio pokyčiai
• Didesnis krūtų jautrumas, pilvo ar krūtų tinimas, pilnumo jausmas

Toks periodinis pokyčių rinkinys dažniausiai trukdo įprastai veiklai ir gerai savijautai.

PMDS ir PMS skirtumai

PMS bei PMDS dažniausiai sutampa laike – prasideda po ovuliacijos ir tęsiasi iki menstruacijų pabaigos. PMS atveju simptomai būna švelnesni – gali pasireikšti pūtimas, liūdesys ar jautresnės krūtys, bet jie dažniausiai netrukdo kasdienybei. PMDS, priešingai, išsiskiria itin stipriu neigiamu poveikiu savijautai ir dažnai reikalauja gydymo specialistų pagalbos. PMDS taip pat laikomas nuotaikos sutrikimu.

Kodėl atsiranda PMDS?

Nėra vienos aiškios PMDS priežasties, tačiau manoma, jog pagrindinis veiksnys – moterų lytinių hormonų (estrogeno ir progesterono) kitimai, dėl kurių gali keistis ir smegenų veikla. Vis dėlto moksliniai tyrimai nerodo, kad PMDS sergančių asmenų hormonų lygis būtų didesnis nei kitų. Tačiau šios hormonų svyravimų pasekmės organizmui, atrodo, priklauso nuo individualių genetinių ar neurocheminių skirtumų.

• Estrogeno ir progesterono sąveika su nuotaiką reguliuojančiais neurotransmiteriais (pvz., serotoninu, dopaminu)
• Staigūs hormonų svyravimai gali lemti skysčių susilaikymą ir tinimą
• Paveldimumo veiksniai: kai kurie žmonės genetiškai jautresni šiems pokyčiams
• Padidėjęs jautrumas tam tikriems progesterono skilimo produktams (pvz., allopregnanolonui), sąlygojantis didesnį nerimą ar dirglumą

PMDS savo simptomais gali priminti ir kitas ligas, tokias kaip endometriozė ar policistinių kiaušidžių sindromas, tačiau šių būklių nesukelia ir jų nepablogina. Visgi esamos psichikos sveikatos problemos gali būti paaštrintos, todėl svarbu įvertinti visą organizmo būklę.

Kaip nustatoma PMDS?

Specialių laboratorinių ar radiologinių tyrimų šiam sutrikimui diagnozuoti nėra. Dažnai gydytojas pasiūlo kelis mėnesius žymėtis simptomus dienoraštyje, kad galėtų įvertinti ryšį su menstruaciniu ciklu. Diagnozei būtina, kad stiprūs simptomai pasikartotų bent tris ciklus iš eilės, išryškėtų likus savaitei iki menstruacijų, ir reikšmingai pagerėtų joms prasidėjus.

• Emociniai pokyčiai (staigūs nuotaikų svyravimai, jautrumas, ašarojimas)
• Pykčio protrūkiai ar dažnesni konfliktai
• Nebeįdomios įprastos veiklos
• Nerimas, padidėjęs įsitempimas
• Sukaupti sunkumai, energijos trūkumas
• Interneto ar valgymo pokyčiai – persivalgymas ar potraukis tam tikriems patiekalams
• Miego pokyčiai – per mažai ar per daug miego
• Fiziniai simptomai – sąnarių ar raumenų skausmas, pilvo pūtimas, svorio pokytis, jautri ar tinusi krūtinė

Pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kada šie simptomai pasireiškia ir kaip jie veikia gyvenimo kokybę.

Savipagalba ir palengvinimas

PMDS simptomams sumažinti gali padėti įvairūs gyvenimo būdo pokyčiai. Ypač naudinga:

• Kognityvinė elgesio terapija
• Nuolatinė fizinė veikla, ypač aerobiniai pratimai
• Maisto papildai, pavyzdžiui, kalcis

Kiti veiksmingi būdai, kuriuos verta išbandyti – mitybos apribojimai (mažiau druskos, kofeino), streso valdymas, savo savijautos žymėjimas bei atviri pokalbiai su artimaisiais.

Gydymo galimybės

PMDS gydyme dažnai taikomas kompleksinis požiūris. Pagrindiniai gydymo metodai yra šie:

• Pasirinktiniai serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) – pagrindinis medikamentinis pasirinkimas. Jie padeda reguliuoti nuotaiką stiprinant serotoninui jautrių neuronų veiklą.
• Serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI). Jie gali būti skiriami, kai SSRI nepakanka simptomų kontrolei.
• Kai kurioms pacientėms papildomai gali būti skiriami kiti preparatai, tokie kaip kvetiapinas kartu su SSRI ar SNRI, siekiant sureguliuoti stiprų nerimą ir dirglumą.
• Geriamieji hormoniniai kontraceptikai – gali sumažinti tiek fizinius, tiek emocinius simptomus užkertant kelią ovuliacijai.
• Gonadotropinų atpalaidavimo hormonų agonistai – šie vaistai visiškai sustabdo estrogeno gamybą ir menstruacijas, tačiau dėl galimos rizikos ilgalaikiam naudojimui netinka.

Kadangi menopauzės metu estrogeno ir progesterono lygiai nebėra nepastovūs, šiame etape PMDS simptomai visiškai išnyksta.

Holistinis požiūris į PMDS

Be tradicinio gydymo, prie palengvinimo gali prisidėti ir holistiniai metodai:

• Kognityvinė elgesio terapija (KET) – tyrimai rodo, kad šio metodo dėka galima sumažinti nerimą ir pagerinti savijautą.
• Žolinių preparatų ar akupunktūros naudojimas – nors kai kuriems tai gali padėti, tačiau reikalingi išsamesni moksliniai tyrimai apie šių metodų efektyvumą.

Santrauka

PMDS – tai sunkus priešmenstruacinis sutrikimas, galintis ryškiai pabloginti gyvenimo kokybę. Nors simptomai apima ir emocinius, ir fizinius pokyčius, veiksmingiausiai juos sumažinti padeda medikamentinis gydymas, ypač SSRI grupės vaistai. Norint rasti geriausią sprendimą, svarbu pasitarti su gydytoju – kartu galima pasirinkti tinkamiausią gydymo ir savipagalbos derinį.