Nutukimo klasės ir ką jos atskleidžia apie jūsų sveikatą

Nutukimas – tai būklė, kai organizme kaupiasi perteklinis riebalų kiekis, o šis procesas dažniausiai vystosi palaipsniui. Nutukimo lygis nustatomas pagal kūno masės indeksą (KMI), kuris susiejamas su būsimomis sveikatos rizikomis. Žinodami savo KMI, galite suprasti, kokioje rizikos grupėje esate ir kokių žingsnių reikėtų imtis dėl savo sveikatos.

Kūno masės indeksas: kas jis ir kaip skaičiuojamas

Kūno masės indeksas (KMI) – tai rodiklis, padedantis įvertinti kūno riebalų kiekį pagal jūsų ūgį ir svorį. Jis apskaičiuojamas dalijant kūno masę kilogramais iš ūgio metrais, pakelto kvadratu. Gautas rezultatas leidžia nustatyti, ar esate normalaus svorio, turite antsvorį ar kenčiate nuo nutukimo.

KMI intervalai:

• Normalaus svorio: 18,5–24,9
• Antsvoris: 25–29,9
• Nutukimas: nuo 30 ir daugiau

Nors KMI skaičiavimas yra paprastas ir plačiai naudojamas, jis neįvertina raumenų ar kaulų masės, tad tiksliausią sveikatos būklės įvertinimą gali pateikti gydytojas.

Nutukimo klasės pagal KMI

Nutukimas skirstomas į tris klases, atsižvelgiant į KMI rodiklius:

Pirma nutukimo klasė

KMI: 30–34,9

Pirma nutukimo klasė reiškia, kad riebalų kiekis organizme jau viršija normą, tačiau sveikatos pasekmės dar nėra labai ryškios. Šiame etape pokyčiai mityboje, fizinis aktyvumas bei gera miego kokybė gali padėti išvengti sveikatos sutrikimų ateityje ir sumažinti riziką nutukimui progresuoti.

Antra nutukimo klasė

KMI: 35–39,9

Antroji klasė žymi didesnį antsvorį ir stipresnį poveikį sveikatai. Būdingos didesnės širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, sąnarių problemų rizikos. Dažnai vien tik gyvenimo būdo keitimo nepakanka – prireikia gydytojo pagalbos, o kartais ir vaistų ar kitų gydymo metodų.

Trečia nutukimo klasė

KMI: 40 ir daugiau

Trečioji, sunkiausia nutukimo klasė, dar vadinama sunkiu ar dideliu nutukimu. Jos metu stipriai padidėja lėtinių ligų rizika, dažnai prireikia nuolatinės medicininės priežiūros ir kompleksinio gydymo. Gydytojai gali išskirti atskirus pogrupius: kai KMI siekia 50–59,9, vadinama „supernutukimu“, o nuo 60 – „super-supernutukimu“.

Dažniausios nutukimo priežastys

Nutukimas nėra vieno veiksnio rezultatas – tai daugialypis procesas, priklausantis nuo įvairių aplinkos, gyvenimo būdo ir genetinių veiksnių. Paprastai per didelis kalorijų vartojimas kartu su menku fiziniu aktyvumu lemia svorio didėjimą, tačiau įtakos turi daugiau aspektų:

• Kaloringų, perdirbtų maisto produktų vartojimas ir porcijų dydžiai
• Mažas judėjimas, sėdimas gyvenimo būdas
• Paveldimumas – šeimos istorija
• Dėl tam tikrų ligų ar sveikatos sutrikimų (pvz., hormoniniai sutrikimai, policistinių kiaušidžių sindromas)
• Vaistų vartojimas (pvz., kai kurie antidepresantai ar steroidai)
• Psichologinės priežastys (depresija, stresas, traumų pasekmės)
• Miego stoka, hormonų pokyčiai, susiję su nepakankamu poilsiu
• Aplinka – sudėtingos galimybės rinktis sveiką maistą ar užsiimti fizine veikla

Nutukimo poveikis sveikatai

Perteklinis svoris ne tik keičia išvaizdą – jis prisideda prie daugelio lėtinių ligų vystymosi. Kuo aukštesnė nutukimo klasė, tuo didesnė įvairių sutrikimų tikimybė. Ypač rizikingos būna situacijos, kai kartu egzistuoja ir kiti rizikos veiksniai: mažas fizinis aktyvumas, rūkymas ar šeiminė ligų istorija.

• Padidėjęs kraujospūdis (arterinė hipertenzija)
• 2 tipo diabetas
• Nepalankus cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje
• Širdies ligos ir arterijų užsikimšimas
• Insultas
• Miego apnėja ir kvėpavimo sutrikimai naktį
• Didėjanti kai kurių vėžio rūšių (pvz., krūties, storosios žarnos, inkstų) rizika
• Sąnarių skausmas, osteoartritas
• Kepenų ar inkstų veiklos sutrikimai
• Psichologiniai sunkumai: prastesnė savivertė, depresija, nerimas

Kelias į sveikesnį svorį: ką daryti?

Net ir nedidelis svorio sumažinimas (apie 5–10 %) gali ženkliai pagerinti sveikatą. Susiplanuokite žingsnius, kurie ilgainiui leis pasiekti norimų rezultatų be staigių pokyčių:

• Veskite mitybos, veiklos ir savijautos užrašus, kad matytumėte pokyčius.
• Pasitarkite su gydytoju dėl geriausių sprendimų ir nebijokite prašyti rekomendacijų.
• Rinkitės realistiškus, mažais žingsniais pasiekiamus tikslus, pavyzdžiui, sumažinti svorį 0,5–1 kg per savaitę.
• Aplink save turėkite palaikančių žmonių, kurie motyvuos ir stiprins tikėjimą savimi.
• Reguliariai stebėkite rezultatus ir, jei reikia, koreguokite planus.
• Pasiskaitykite mėgstamą knygą ar pasivaikščiokite, kad paskatintumėte save ne maistu, o malonia veikla.
• Planuokite subalansuotus, ilgalaikius mitybos pokyčius, nesistebėkite „greitomis“ dietomis.
• Raskite aktyvumo formą, kuri jums patinka (vaikščiojimas, šokiai, važiavimas dviračiu) ir judėkite kasdien.
• Užtikrinkite kokybišką miegą ir atraskite būdus, kaip įveikti įtampą.

Kai gyvenimo būdo pokyčiai neduoda rezultatų, verta pasitarti dėl kitų gydymo galimybių – gydytojas gali pasiūlyti medikamentinį gydymą ar chirurgiją.

Nutukimo prevencija

Siekiant išvengti nutukimo arba sustabdyti jo progresavimą, svarbu nuo ankstyvo amžiaus taikyti sveikos gyvensenos principus. Nuoseklus fizinis aktyvumas, subalansuota ir įvairi mityba, kokybiškas miegas bei streso valdymas mažina nutukimo tikimybę ir padeda ilgainiui išlaikyti sveiką kūno svorį.

Pagrindinės įžvalgos

• Nutukimas suskirstomas į tris klases pagal KMI. Kuo aukštesnė klasė, tuo didesnė sveikatos rizika.
• Ankstyvi gyvenimo būdo pokyčiai—tinkama mityba, pakankamas judėjimas—gali pristabdyti nutukimo progresavimą.
• Sunkus nutukimas dažnai reikalauja sudėtinio gydymo: tiek gyvenimo būdo koregavimo, tiek medikamentų ar chirurgijos.
• Norint pasiekti geriausių rezultatų, pravartu pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu, kuris padės sudaryti jums tinkamą svorio mažinimo planą.