ADHD ir hiperfokusavimas: kaip jie susiję

Tikriausiai dažniausiai apie dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD) girdime kaip apie sunkumus susikaupti, tačiau realybėje šis sutrikimas gali išryškėti priešinga – itin intensyvaus įsitraukimo forma, vadinama hiperfokusu. Ši apžvalga supažindina su ADHD hiperfokuso reiškiniu, kaip jis pasireiškia, kokia nauda ir kokios rizikos slypi tokioje patirtyje, bei kaip išmokti suvaldyti šią unikalią savybę kasdienybėje.

Kas yra ADHD ir hiperfokusas

ADHD – tai nervų sistemos raidos sutrikimas, kuris dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje, tačiau pasireikšti gali bet kuriame amžiuje. Žmonėms su ADHD dažnai būdingas impulsyvumas, neramumas ar išsiblaškymas. Tačiau priešingai įprastam stereotipui, šie asmenys geba itin stipriai susikoncentruoti į veiklas, kurios jiems labai įdomios ar malonios.

Kaip jaučiamas hiperfokuso momentas

Hiperfokusas primena būseną, kai dingsta viskas, kas aplink, o dėmesys susitelkia tik į vieną užduotį. Tuomet žmogus tarsi panyra į atlikamą veiklą, nejaučia laiko tėkmės, kitų trukdžių ir neretai patiria vidinės ramybės ar pasitenkinimo pojūtį. Įsitraukimas būna toks stiprus, kad sunku pertraukti veiklą, net jei prireiktų atlikti kitus svarbius dalykus.

Skirtumai tarp vaikų ir suaugusiųjų

Hiperfokuso apraiškos kiek skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Vaikai, pavyzdžiui, gali visiškai nereaguoti į tėvų ar mokytojų kreipimąsi, net pamiršti nueiti į tualetą, jei yra įsitraukę į mėgstamą užsiėmimą. Suaugusieji hiperfokusuodamiesi gali pamiršti pavalgyti, atidėti buitinius darbus ar net pamiršti profesinius įsipareigojimus.

Hiperfiksacijos ir jų įtaka

Neretai vietoje žodžio „hiperfokusas“ vartojama „hiperfiksacija“, tačiau šios sąvokos nėra identiškos. Hiperfokusas apibūdina trumpalaikį, įgyvendinamą susitelkimą, panašų į „srauto“ būseną. Tuo tarpu hiperfiksacija – ilgalaikis ir sunkiai suvaldomas dėmesio užsispaudimas į konkretų objektą ar veiklą, su rizika pamiršti kitas būtinas užduotis, ignoruoti aplinką ar savo poreikius.

• Hiperfiksacijos taikinys gali būti bet kas: hobiai, kompiuteriniai žaidimai, net ar paukščių stebėjimas ar konkreti asmenybė santykių kontekste.
• ADHD turintys žmonės pastebi hiperfiksavimo tendencijas dažniau negu tie, kurie šio sutrikimo neturi.

Iš kur kyla hiperfokusas

Hiperfokusavimas gali pasireikšti kiekvienam, tačiau ADHD turintys žmonės būdingesni šiam reiškiniui. Jų smegenyse natūraliai yra mažiau dopamino – tai biocheminė medžiaga, lemianti motyvaciją, gebėjimą paskirstyti dėmesį ir pajusti pasitenkinimą. Dėl šios priežasties ADHD turintys žmonės dažniau intensyviai susitelkia į veiklas, kurios jiems labai patinka.

Be ADHD, hiperfokusas pasitaiko ir kitose būklėse, pavyzdžiui, autizmo spektro ar po galvos smegenų traumų. Tačiau svarbu pažymėti, kad intensyvus susikaupimas nėra gairė ADHD diagnozei nustatyti.

Kada hiperfokusas tampa vertingu įrankiu

• Susitelkimas į patinkančią užduotį didina produktyvumą
• Padeda motyvuotai, atkakliai siekti užsibrėžtų tikslų
• Skatina geresnį informacijos įsisavinimą ir prisiminimą
• Padidina įsitraukimą į kūrybinę ar mokslinę veiklą

Taigi, tinkamai valdomas hiperfokusas gali tapti jūsų stiprybe, ypač užsiimant sudėtingomis ar itin svarbiomis užduotimis.

Potencialūs sunkumai dėl hiperfokuso

Kai susitelkiama per daug, ypač kai pasireiškia hiperfiksacija, gali kilti įvairių sunkumų:

• Nepastebimas laiko tėkmės praradimas
• Nelengva perjungti dėmesį į kita veiklą
• Per didelis dėmesys nereikšmingoms smulkmenoms
• Aplinkinės aplinkos ignoravimas
• Buitinių, socialinių ar asmeninių poreikių apleidimas

Kiekvienas žmogus su ADHD gali patirti šiuos iššūkius skirtingai, todėl svarbu atpažinti, kada dėmesys ima trukdyti gyvenimo kokybei.

Kaip ugdyti savikontrolę vaikams su hiperfokusu

Mokyti vaikus stebėti savo dėmesio perteklių galima įvairiais būdais. Pavyzdžiui:

• Kartu sudaryti dienos tikslų sąrašą, galbūt jį spalvotinant pagal svarbą
• Įvesti žadintuvų ar priminimų sistemą, padedančią pertraukti užsiėmimą ir pereiti prie naujos veiklos
• Skatinti daryti trumpas, reguliarias pertraukas ilgesnių užduočių metu
• Padėti vaikui tiesiogiai pereiti prie kitos veiklos – pavyzdžiui, išjungiant televizorių ar nutraukiant žaidimą

Suaugusiųjų savikontrolės strategijos

Norint sumažinti nepageidaujamą hiperfokuso poveikį, galima taikyti šias praktikas:

• Kiek įmanoma iš anksto numatyti situacijas, kuriose dažniausiai įsitraukiate per stipriai
• Naudoti priminimus – laikmačius, žadintuvus, specialias aplikacijas
• Informuoti artimuosius apie savo tendenciją hiperfokusuotis ir prašyti jų priminimų ar pagalbos, jei pastebi įsitraukimą

Šie paprasti įrankiai gali padėti nepamiršti kitų pareigų ar poreikių, kai įsitraukiate į mėgstamą veiklą.

Ar hiperfokusas būdingas tik ADHD?

Hiperfokuso pasireiškimų pastebima ir esant kitoms neurologinėms ar psichikos būklėms, tokioms kaip autizmo spektras ar kai kurios psichologinės traumos. Taip pat, hiperfokusas būdingas net ir sveikiems žmonėms, kai jie pasiekia „srauto“ (angl. flow) būseną. Nors tokiu atveju tai siejama su kūrybiškumu ar produktyvumu, klinikinių sutrikimų atveju stiprus dėmesio sutelkimas dažnai vertinamas kaip problema, kurią verta treniruoti ar koreguoti.

Išvada: kaip išnaudoti hiperfokusą savo naudai

Jeigu turite ADHD, didelis dėmesio sutelkimas nėra visada minusas. Svarbiausia – atpažinti situacijas, kai hiperfokusas gali paveikti kitas gyvenimo sritis, ir išmokti jį valdyti. Tinkama savikontrolė leidžia ne tik išlaikyti produktyvumą, bet ir išvengti nemalonių pasekmių, užtikrinant geresnę kasdienybės pusiausvyrą.