Kas yra stresas ir kaip jį atpažinti?

Stresas – tai natūrali organizmo reakcija į vidinius ar išorinius iššūkius. Susidūrus su stresą keliančiais veiksniais, mūsų kūnas skuba į pagalbą: išskiriami hormonai, tokie kaip adrenalinas ir kortizolis, kurie mobilizuoja energiją ir padeda prisitaikyti prie sudėtingų situacijų. Nors ši reakcija gali trumpam paskatinti išlikimo instinktus ar net įkvėpti tobulėti, ilgalaikis stresas gali žymiai pakenkti sveikatai ir bendrai savijautai.

Streso veislės

Stresas žmogaus gyvenime gali pasireikšti įvairiomis formomis. Dažniausiai jis skirstomas į dvi pagrindines grupes:

• Ūminis stresas: Ši būsena prasideda staiga ir paprastai greitai praeina, pasibaigus grėsmei ar problemai. Jis pasireiškia netikėtose situacijose ar stiprių emocijų metu.
• Lėtinis stresas: Tai ilgalaikis arba nuolat sugrįžtantis stresas, lydintis žmogų sprendžiant ilgai užsitesusias problemas ar sergant lėtinėmis ligomis. Tokia būsena, jei nevaldoma, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Be to, dažnai pasitaiko epizodinio ūminio streso, kai įtemptos situacijos kartojasi reguliariai. O pozityvus stresas – vadinamas eustresu – būdingas įkvepiančioms, maloniai jaudinančioms patirtims, padedančioms augti asmeniškai ar profesiškai.

Streso požymiai

Streso metu aktyvuojasi autonominė nervų sistema, atsakinga už širdies ritmą, kvėpavimą, kraujo spaudimą ir virškinimą. Kūne užsiveda taip vadinama „kovok arba bėk“ reakcija: energija skiriama raumenims ir akims, sumažėja neesminių organų veikla.

• Pagreitėjęs širdies plakimas
• Intensyvesnis kvėpavimas
• Raumenų įtampa
• Išblyškusi arba paraudusi oda
• Išsiplėtę vyzdžiai
• Burnos džiūvimas
• Vidinis nerimas
• Drebėjimas
• Staigus prakaitavimas
• Diskomfortas ar silpnumas pilvo srityje
• Dažnas noras šlapintis

Pavojui pasibaigus, organizmas ima veikti atvirkščiai, ramindamas save ir grįždamas į įprastą būseną. Visgi, jei stresas tęsiasi ilgai, požymiai gali tapti sunkesni: atsiranda galvos skausmai, miego sutrikimai, dėmesio stoka, dažni nuotaikų svyravimai ar net virškinimo problemos.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Kiekvienas žmogus gali patirti stresą, tačiau individualūs aspektai gali padidinti jo riziką. Į streso atsiradimą įsitraukia keletas procesų, vadinamų HPA ašimi, kai, susidūrus su stresoriu, į kraują išsiskiria tam tikri hormonai.

• Temperatūros svyravimai
• Intensyvi fizinė veikla
• Skausmas ar trauma
• Lėtinės ar ūminės ligos
• Nėštumas
• Chirurginės operacijos
• Nutukimas
• Pervargimas, per didelis darbo krūvis
• Triukšminga, chaotiška aplinka
• Santykių ar finansinės problemos
• Nerimas dėl ateities
• Skausmingi gyvenimo įvykiai – netektis, sielvartas
• Vienatvė

Tam tikros žmonių grupės yra jautresnės stipriam ar užsitęsusiam stresui:

• Vyresni nei 50 metų asmenys
• Rūpinimasis sergančiu šeimos nariu
• Gyvenimas su depresija
• Užaugimas stresinėje aplinkoje
• Nusikaltimų ar smurto aukos patirtis
• Sunkios socialinės ir ekonominės sąlygos
• Izoliacija, priklausomybės nuo alkoholio ar kitų medžiagų

Poveikis sveikatai

Ilgalaikė streso būsena gali rimtai paveikti ne tik psichiką, bet ir fizinę sveikatą. Dažniausia pasekmė – padidėjęs kraujospūdis, kuris apkrauna širdį bei kraujotakos sistemą. Be to, stresas gali prisidėti prie nutukimo, virškinimo sutrikimų, antro tipo cukrinio diabeto, širdies ligų ir psichikos sutrikimų atsiradimo. Nuolat padidėję kortizolio kiekiai žmogaus organizme siejami su didesniu depresijos, nerimo ar net bipolinio sutrikimo pavojumi.

Streso valdymas

Kuo efektyviau mokame valdyti kasdienį stresą, tuo mažiau kenčiame nuo jo pasekmių. Būtina išmokti rūpintis savimi ir įduoti prioritetą sveikai gyvensenai:

• Reguliari fizinė veikla gerina nuotaiką ir stiprina širdį
• Tinkamas dienos planavimas ir aiškūs prioritetai suteikia daugiau kontrolės
• Realistiški lūkesčiai – svarbu nepersistengti ir leisti sau ilsėtis
• Teigiamas požiūris – kasdienių pasiekimų vertinimas padeda neprarasti motyvacijos
• Ryšiai su draugais, šeima ar bendruomene užtikrina emocinę paramą

Taip pat praverčia emocinį ir fizinį atsipalaidavimą skatinančios veiklos. Populiariausi streso valdymo būdai:

• Meditacija
• Joga
• Tai či
• Gilių įkvėpimų pratimai
• Raumenų atpalaidavimo technikos
• Vizualizacijos pratimai
• Biofeedback metodai

Kartais, ypač užsitęsus sunkumams, gali prireikti specialisto pagalbos. Konsultacijos, pokalbių terapija ar kiti psichologinės pagalbos būdai padeda atpažinti stresą keliančias situacijas ir rasti būdų joms spręsti. Kai kuriems žmonėms gali būti naudingi vaistiniai preparatai (pvz., antidepresantai ar nerimą mažinantys vaistai) – jie skiriami gydytojo sprendimu.

Kada reikėtų kreiptis pagalbos

Stresas dažnai prasideda nepastebimai ir gali tapti kasdienybės dalimi, ypač gyvenant įtemptu ritmu. Tačiau, jei stresas neigiamai veikia jūsų santykius, miego kokybę, apetitą, darbingumą ar pradeda dominuoti kasdienybėje, nedelskite pasitarti su specialistu.

• Padažnėję nuotaikų svyravimai ar neadekvačios emocinės reakcijos
• Nuolatiniai miego sutrikimai
• Staigus kūno svorio pokytis dėl valgymo pokyčių
• Dažnas alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas norint nusiraminti
• Didelis sunkumas atlikti kasdienius darbus
• Panikos priepuoliai

Pabaigai

Stresas dažnai gali padėti prisitaikyti ir tobulėti, tačiau nuolat jaučiama ar stipri įtampa gali virsti rimtu sveikatos iššūkiu. Svarbiausia – nepamiršti pasirūpinti savimi, reguliariai skirti laiko poilsiui, užsiimti atsipalaidavimo praktikomis ir esant poreikiui kreiptis pagalbos. Tik subalansuotas gyvenimo ritmas leidžia ilgai džiaugtis gera savijauta ir atsparumu iššūkiams.