Opinis kolitas: priežastys ir rizikos veiksniai

Opinis žarnyno uždegimas – tai liga, kurios tiksli priežastis iki šiol nėra žinoma. Manoma, kad jos atsiradimą lemia daugybė veiksnių, o mokslininkai iki šiol ieško atsakymų, kodėl ji išsivysto. Ši žarnyno liga laikoma sudėtinga, nes ją gali paveikti ir paveldimumas, ir imuninės sistemos veikla, ir aplinkos sąlygos.

Galimos priežastys

Dažnai manoma, kad opinį kolitą lemia ne viena konkreti aplinkybė, o jų visuma. Tyrimais nustatyta, kad liga galėtų būti susijusi su genetika – kai kuriems žmonėms randama daugiau nei 100 genų variantų, susijusių su uždegiminėmis žarnyno ligomis. Visgi, net ir turintiems šiuos genus, liga ne visada išsivysto. Maždaug 10–20 % pacientų turi artimųjų, kuriems taip pat nustatytas žarnyno uždegimas, tačiau dauguma sergančiųjų tokio paveldimumo neturi.

Kita svarbi sritis – imuninės sistemos reakcijos. Dažnai spėjama, jog organizmas, bandydamas apsiginti nuo infekcijos, pradeda puldinėti ne tik ligos sukėlėjus, bet ir paties organizmo audinius. Šiuo atveju imunitetas nukreipia savo veiklą prieš storąją žarną. Būtent dėl to gydymui naudojami imuninę sistemą slopinantys vaistai.

Genai ir imuninė sistema negali iki galo paaiškinti ligos atsiradimo. Yra duomenų, kad tam tikri aplinkos veiksniai, kartu su genetiniu polinkiu, gali išprovokuoti ligą. Kaip ir ar jie tarpusavyje sąveikauja – vis dar nėra aišku, tačiau išskiriama keletas galimų rizikos veiksnių.

Aplinkos veiksniai ir gyvenimo būdas

• Rūkymas: Pastebėta, kad opinis kolitas dažnesnis tarp žmonių, kurie metė rūkyti, nei tarp nuolatinių ar niekada nerūkiusių asmenų. Tačiau rūkyti pradėti ar vėl imti rūkyti nėra rekomenduojama, nes žala sveikatai gerokai didesnė nei galimas poveikis žarnynui.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Šie vaistai kartais siejami su lėtinio žarnyno uždegimo paūmėjimais. Net ir tiems, kurie neserga opinio kolitu, NVNU gali sukelti virškinamojo trakto sudirginimą ar kraujavimą.
• Antibiotikai: Kai kuriems žmonėms pasitaiko paūmėjimų po ilgesnio antibiotikų vartojimo. Ypač tai pastebima, jei antibiotikai naudojami ilgai arba vaikystėje, ir gali būti siejama su didesne žarnyno uždegimo rizika.
• Kontraceptinės tabletės: Tyrimai dėl šio veiksnio yra prieštaringi, tačiau aišku, kad tam tikrais atvejais šios priemonės gali būti susijusios su didesne žarnyno ligų rizika.
• Gyvenamoji vieta: Ligos dažnis didesnis tuose regionuose, kur klimatas vėsesnis ar tankiai apgyvendintuose miestuose. Visgi uždegiminių žarnyno ligų skaičius didėja ir anksčiau rečiau sergančiuose regionuose.

Mitybos įtaka

Nors anksčiau buvo manoma, kad opinį kolitą gali sukelti stresas ar „netinkama“ mityba, nauji tyrimai šios teorijos nepalaiko. Nėra įrodymų, kad vien dieta ar blogi valgymo įpročiai tiesiogiai sukelia šią ligą, tačiau valgymo įpročiai bei stresas gali paveikti pačios ligos simptomus.

Pastaraisiais metais atlikta nemažai tyrimų apie tam tikrų maisto produktų poveikį ligos atsiradimui. 2019 m. paskelbti tyrimai išskyrė kelis maisto produktus, kurie siejami su didesne opinio kolito rizika:

• Gėrimai su daug cukraus (limonadai ir pan.)
• Raudona mėsa
• Gaminiai su daug omega-6 riebalų rūgščių (pvz., saulėgrąžų, kukurūzų, sojų ar sezamo aliejai)

Kitų mokslinių darbų apžvalgos rodo, kad vakarietiška mityba, kurioje daug perdirbtų produktų, sočiųjų riebalų, cukraus, raudonos mėsos ir baltųjų miltų, gali skatinti uždegiminius procesus žarnyne, todėl siejama su opinio kolito rizika.

Laimei, nustatyta ir maisto produktų, kuriuos valgant opinio kolito rizika sumažėja. Tai vaisiai, daržovės, produktai, turintys daug omega-3 riebalų rūgščių (riešutai, šaltųjų vandenų žuvis, chia sėklos). Šie produktai praturtina racioną ir padeda palaikyti gerą savijautą.

Tinkama mityba itin svarbi ir tiems, kurie jau serga opiniu kolitu – ypač ligos paūmėjimų metu, kai dažnai sumažėja apetitas ar sunkiau pasisavinamos reikalingos maistinės medžiagos. Įtraukę daugiau vaisių ir daržovių, sveikų riebalų, galite palaikyti savo energiją ir stiprinti bendrą savijautą.

Apibendrinimas

Opinio kolito priežastys nėra aiškios, tačiau didelę reikšmę gali turėti paveldimumas, imuninės sistemos ypatumai ir tam tikri gyvenimo būdo veiksniai. Tiek rūkymo istorija, tiek gyvenamoji vieta ar tam tikros grupės vaistai gali dalyvauti ligos atsiradime. Be to, pastebima, jog vakarietiški mitybos įpročiai (daug perdirbtų produktų, raudonos mėsos, cukraus) taip pat siejami su didesne rizika, o įvairi ir subalansuota mityba, gausi vaisių, daržovių bei sveikų riebalų, gali padėti sumažinti uždegiminių procesų tikimybę ir palengvinti esamus simptomus.