Medžiagos, galinčios sukelti miego sutrikimus

Ar kada susimąstėte, ar tam tikri vaistai ar net medžiagos, tokios kaip alkoholis ar kiti narkotikai, gali sukelti keistą elgesį miegant? Vieni patiria staigius atsibudimus judėdami, kiti – vaikšto ar net vairuoja būdami sąmonės nesuvokiantys. Panagrinėkime, kaip įvairios medžiagos gali veikti mūsų miegą ir atverti kelią tokiai neįprastai elgsenai.

Kas sukelia neįprastą elgesį miegant?

Neretai girdime apie įvairius vaistus, kurie gali lemti neįprastus veiksmus miego metu. Tam tikros veikliosios medžiagos gali pakeisti natūralią raumenų kontrolę, ypač greitojo akių judesio (REM) miego fazėje. Dėl to miegant įmanoma „vaidinti sapnus“ – judėti, kalbėti, muštis ar net šokti iš lovos, nors sąmonė tebėra miego būsenoje.

Yra nemažai vaistų grupių, kurios gali skatinti tokį elgesį. Ypač dažnai minimi antidepresantai – tiek selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), tiek tricikliai antidepresantai (TCA). Šie vaistai gali didinti raumenų tonusą REM miego metu, kas lemia tokį aktyvų elgesį.

Pagrindinės vaistų grupės, susijusios su miego elgesio sutrikimais

• Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): dažniausi vaistai, galintys paskatinti sapnų „vaidybą“.
• Tricikliai antidepresantai (TCA): taip pat gali sukelti motorinius veiksmus miegant.
• Kiti psichiatriniai preparatai: kai kurios medžiagos, naudojamos nuotaikos stabilizavimui ar nerimo mažinimui.
• Vaistai Alzhaimerio ligai gydyti: slopindami acetilcholino skilimą, jie gali lemti miego pokyčius.
• Beta blokatoriai: gali išprovokuoti su miegu susijusias haliucinacijas.
• Miegui skirti vaistai (hipnotikai): kai kurie preparatai, ypač vartojami netinkamai ar per didelėmis dozėmis, didina nesąmoningo elgesio riziką.

Pavyzdžiui, raminamieji ir hipnotikai neretai tampa priežastimi, kodėl žmonės be sąmonės išalksta, pradeda valgyti, važiuoja automobiliu ar net užsiima seksu sapne. Tai nutinka todėl, kad jie sumažina gebėjimą greitai pabusti ir nuslopina sąmoningumo lygį, todėl išlieka tik motorinis aktyvumas.

Alkoholis ir kitos medžiagos: ar tikrai kalti?

Dažnai kyla klausimas, ar alkoholis ar kiti narkotikai tiesiogiai sukelia į miegą įtrauktą elgesį. Nors alkoholio vartojimas dažniau sukelia koordinacijos praradimą ir psichikos sutrikimus, jo poveikis skiriasi nuo tikro parasomnijos epizodo. Tiesiogiai alkoholio indėlis į tokią elgseną neįrodytas. Žmogus, apsvaigęs nuo alkoholio, dažnai griūna ar nerišliai elgiasi, o miegodamas – gali judėti labai koordinuotai ir net komplikuotai veikti nesuvokdamas to.

Nors pats alkoholis neprovokuoja tokių epizodų, jis gali trikdyti miego struktūrą – fragmentuotas miegas, ypač jei sergama kvėpavimo sutrikimais, gali tapti jungtinių sąmonės būsenų priežastimi. Dėl to kai kuriems padidėja vaikščiojimo miegant rizika, tačiau šis ryšys nėra moksliškai iki galo įrodytas.

Nerimas dėl šių epizodų gali augti ir nutraukus nuolat vartotas medžiagas – tiek alkoholį, tiek nelegalius narkotikus (pvz., kokainą ar amfetaminą), taip pat tam tikrus receptinius vaistus, įskaitant barbitūratus. Abstinencijos laikotarpiu gali pasireikšti įvairus neramus miegas ar net grįžti netikėti judesiai naktį.

Be to, nustatyta, jog gausus kofeino ar net šokolado vartojimas gali sukelti REM elgesio sutrikimus.

Kaip suprasti, ar elgesio pokyčių priežastis – vaistai ar kitos medžiagos?

Ieškant, kas lemia tokį naktinį elgesį, svarbu atkreipti dėmesį į laiką – ar simptomai atsirado pradėjus vartoti naują vaistą ar medžiagą? Ar sustiprėjo jos vartojimo laikotarpiu? Pastebėjus ryšį, verta pasitarti su gydytoju. Kartais vaisto nutraukimas ar dozės koregavimas padeda išspręsti problemą.

Neretai elgesio pokyčiai ima ryškėti vartojant didesnę nei rekomenduota vaistų dozę, derinant juos su kitais stipriai veikiančiais preparatais ar alkoholiu. Taip pat svarbu laikytis tinkamo vartojimo laiko ir pasirūpinti pakankamu miego laiku.

Piktnaudžiavimas šiais vaistais, kaip ir kitomis medžiagomis, gali baigtis rimtais sužalojimais ar avarijomis. Dažnai nenustatyta, ar to priežastis – genetikai būdingi veiksniai, ar kiti procesai, tačiau rizika visada išlieka.

Kaip sumažinti riziką ir kada ieškoti pagalbos?

Nesvarbu, ar šiuos pokyčius sukelia vaistai, alkoholis ar kitos medžiagos – jei pastebite kenksmingą elgesį miegant, kuris kelia pavojų jums ar artimiesiems, svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos. Pirmiausia rekomenduojama pasikalbėti su gydytoju, o prireikus – pasikonsultuoti su miego specialistu.

Atsakingai įvertinus savo rizikos veiksnius ir, jei reikia, nutraukus galimai kaltas medžiagas ar pakeitus vaistų vartojimo įpročius, dažniausiai galima sumažinti pavojingų parosomnijų riziką. Tokiu būdu grįžta ramus nakties poilsis ir saugumas tiek jums, tiek aplinkiniams.