ŽPV diagnozė: kaip nustatomas žmogaus papilomos virusas

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) diagnostika – tai ne tik viruso aptikimas, bet ir siekis išsiaiškinti, kuris būtent iš daugiau kaip šimto ŽPV tipų sukėlė infekciją. Nors didžioji jų dauguma nėra pavojingi, labai svarbu nustatyti, ar užsikrėsta vienu iš 14 aukštos rizikos tipų, kurie dažniausiai siejami su vėžiu.

Kaip diagnozuojama ŽPV?

Diagnozės procesas neretai apima ne tik laboratorinius tyrimus – gydytojai gali naudoti Pap testą, specialų ŽPV tyrimą ar net liaukų biopsiją, įvertindami ir bendrą klinikinę situaciją. Kaip ir kokie tyrimai bus skiriami, priklauso nuo žmogaus lyties, amžiaus bei gyvenimo būdo.

Dažnai diagnozę apsunkina tai, kad ŽPV nesukelia jokių aiškių simptomų, todėl žmonės laiku nesikreipia į medikus. Kai kuriais atvejais apie infekciją sužinoma tik jau nustačius su ŽPV susijusį vėžį.

ŽPV tyrimai moterims

Atliekant įprastą ginekologinę apžiūrą, gydytojas gali atlikti Pap testą – tyrimą, kurio metu nuo gimdos kaklelio lengvai nuimami paviršiniai ląstelių mėginiai ir vėliau jie analizuojami mikroskopu, ieškant galimų pakitimų, būdingų ŽPV infekcijai. Vizualinės apžiūros metu taip pat gali būti ieškoma lytinių organų karpų – jos paprastai atrodo kaip kalafioro žiedas, tačiau gali būti ir plokščios, odos spalvos. Svarbu žinoti, kad net jei karpų nėra, tai nereiškia, kad žmogus nėra užsikrėtęs ŽPV.

Kitas specifinis tyrimas – ŽPV testas – leidžia aptikti patį virusą, nelaukiant audinių pokyčių. Paprastai šis testas rekomenduojamas 30–65 metų moterims: tiek kaip papildomas tyrimas nustačius netipinius Pap testo rezultatus, tiek kaip profilaktinė priemonė. Jis gali būti atliekamas kartu su Pap testu naudojant tą patį mėginį (tai vadinama ko-testavimu).

Profilaktinės patikros rekomendacijos moterims

• Moterims nuo 21 iki 29 metų Pap testas atliekamas kas trejus metus. ŽPV testas įprastai neskiriamas, tačiau jis gali būti atliktas automatiškai esant pakitimams Pap teste, nes jauname amžiuje ŽPV infekcijos dažnos ir paprastai savaime praeina.
• 30–65 metų moterims siūloma rinktis: Pap testą kas trejus metus, tik ŽPV testą kas penkerius metus arba abu testus kas penkerius metus.
• Moterys, kurios serga ŽIV ir kurių amžius 21–29 m., tik nustačius diagnozę turėtų pasitikrinti Pap testu kas 12 mėnesių. Jei trys rezultatai iš eilės būna geri, pakanka kartoti kartą per trejus metus.
• 25–65 metų moterys gali naudoti specialų savarankiško mėginio ėmimo įrankį (pavyzdžiui, makšties tamponais surenkamas mėginys siunčiamas į laboratoriją).

Abu tyrimai trunka vos kelias minutes, o rezultatai dažniausiai būna paruošti per dvi savaites. Jie dažnai yra apmokami draudimo. Reguliarios patikros – viena svarbiausių priemonių apsaugoti save nuo gimdos kaklelio vėžio.

ŽPV tyrimai vyrams

Daugeliui vyrų apie ŽPV infekciją išduoda karpos ant lytinių organų, kapšelio, šlaunų, kirkšnių ar tiesiosios žarnos. Jeigu išorinės karpos nesimato, jos gali būti tik analiniame kanale ir aptinkamos tik naudojant anoskopą arba atlikus analinį Pap testą.

Analinis Pap testas leidžia nustatyti pakitusias ląsteles, paimant mėginį iš išangės srities. Šis tyrimas itin aktualus vyrams, kurie turi lytinių santykių su kitais vyrais ir kurių rizika susirgti analiniu vėžiu yra didesnė. Žmogaus imuniteto nepakankamumas (pavyzdžiui, sergant ŽIV) dar labiau didina šią riziką.

Vis dėlto nėra vieningų rekomendacijų dėl rutininio analinio Pap testo taikymo vyrams, kadangi patikimų duomenų apie šio tyrimo naudą stokojama. Taip pat šiuo metu nėra patvirtintų tyrimų, kurie leistų diagnozuoti burnos ar ryklės ŽPV infekciją.

Vyrams, priklausantiems rizikos grupėms, kartais patariama kreiptis į specializuotus centrus, kur atliekami tokie tyrimai. Tačiau derėtų žinoti, kad jie dažnu atveju nėra kompensuojami draudimo.

Lytinių organų karpų biopsija

Jei gydytojas mato karpą, kurios negalima aiškiai identifikuoti, gali būti paimtas nedidelis audinio mėginys ir tiriamas laboratorijoje. Skiriama vietinė nejautra, todėl paties mėginėlio ėmimas nėra skausmingas. Laboratorijoje tiriama, ar ląstelėse nėra pokyčių, būdingų ŽPV – tokių kaip vadinamosios koilocitai, kurie mikroskopu atrodo tuščiaviduriai.

Kada reikalinga biopsija?

• Diagnozė nėra aiški
• Karpa kraujuoja, yra uždegiminė ar netipinės išvaizdos
• Pacientas turi imuniteto sutrikimų (pavyzdžiui, serga ŽIV)
• Pastebėta, kad karpos būklė pablogėjo lyginant su ankstesniu vizitu

Ką daryti nustačius teigiamą ŽPV rezultatą?

Teigiamas ŽPV testas dar nereiškia, kad būtinai išsivystys vėžys – net ir esant karpoms rizika nėra absoliuti. Kilus įtarimui dėl ląstelių pakitimų, gydytojas seka būklės eigą ir skiria papildomų tyrimų. Žemo laipsnio pakitimai dažniausiai praeina patys, o aukšto laipsnio pažeidimai gali tapti lėtiniais ir ilgainiui virsti vėžiu, jei nebus laiku gydomi.

Nustačius ikivėžinius ar vėžinius pažeidimus, žmogus siunčiamas pas onkologą tolesniam ištyrimui ir gydymui. Ankstyvas nustatymas – pagrindinis veiksnys siekiant gerų gydymo rezultatų.

Dažnai užduodami klausimai apie ŽPV tyrimus

Kiek dažnai pasitaiko klaidingai teigiamų atsakymų?

Kombinuotas Pap ir ŽPV tyrimas gali padidinti klaidingai teigiamų rezultatų tikimybę, palyginti su vienu ŽPV testu. Dažniausiai klaidingas teigiamas rezultatas reiškia, kad aptiktas virusas nėra rizikingas vėžiniams pokyčiams, tačiau tai gali sukelti papildomo nerimo ar nereikalingų procedūrų.

Per kiek laiko po užsikrėtimo pasireiškia simptomai?

Po užsikrėtimo ŽPV gali praeiti daugybė metų, kol išryškės simptomai. Dalis užsikrėtusiųjų jų nepatiria niekada, o kiti sužino apie infekciją tik tuomet, kai išsivysto rimtos bėdos – pavyzdžiui, lytinių organų karpos ar onkologinės ligos. Dėl šios priežasties tiek patikra, tiek vakcinacija yra labai svarbios.

Ar yra galimybė nustatyti burnos ar ryklės ŽPV?

Specialaus patvirtinto tyrimo, leidžiančio nustatyti burnos ar ryklės ŽPV infekciją nėra. Įtarti ją galima esant tokiems simptomams kaip ilgai negyjanti burnos opa, pasikeitusi spalva burnoje, rijimo sunkumai, padidėjusios tonzilės, nuolatinis gerklės skausmas arba lūpų ar burnos nutirpimas.

Kaip dažnai pasitaiko ŽPV infekcija?

ŽPV paplitimas – itin didelis. Šiuo virusu kasmet užsikrečia milijonai žmonių visame pasaulyje, įskaitant ir paauglius.