Dėmesio ir aktyvumo sutrikimų vaikų sveikatos centras: tėvų patarimai, mokymosi gudrybės ir kita

Vaikų dėmesio ir aktyvumo sutrikimas (ADHD) – tai neurologinis raidos skirtumas, kuris gali paveikti gebėjimą susikaupti bei kontroliuoti impulsus.

Pirmieji požymiai ikimokykliniame amžiuje

Pasitaiko, kad simptomai pastebimi jau trejų metų vaikams. Tyrimai rodo, jog tokiems vaikams paauglystėje dažnai patvirtinamas ADHD diagnozė. Ankstyvas pastebėjimas padeda užtikrinti reikalingą pagalbą dar ikimokykliniame amžiuje.

Sutrikimo pasireiškimas mergaitėms ir berniukams

Neretai manoma, kad šis sutrikimas dažnesnis berniukams, tačiau iš tiesų ADHD būdingas ir mergaitėms. Vis dėlto, jis gali pasireikšti kitaip: berniukams greičiau aptinkami ryškūs hiperaktyvumo požymiai, o mergaitėms dažniau išryškėja užmaršumas, tylus svajingumas ar sunkumai organizuojant veiklą.

Tam tikri veiksniai, kaip lytis, gali turėti įtakos ADHD rizikai, tačiau kiekvieno vaiko situacija individuali.

Skirtingi ADHD tipai

Pagal charakteringus simptomus išskiriami trys ADHD tipai:

• Hiperaktyvus-impulsyvus tipas. Vaikas itin sunkiai išsėdi vietoje, nuolat juda ar nenustygsta, kalba labai daug. Kartais tai atrodo kaip didesnis nei įprasta energingumas, tačiau tai gali būti ir ADHD požymis.
• Dėmesio stoka. Šiam tipui būdingas nuolatinis dėmesio išlaikymo sunkumas – vaikui sudėtinga susikoncentruoti, nuolat pamirštami daiktai ar užduotys.
• Kombinuotas tipas. Daugumai vaikų pasitaiko abiejų tipų simptomų, kartu gali pasireikšti ir elgesio bei emociniai iššūkiai. Tokius atvejus vadiname sudėtingu ADHD.

Dažni simptomai ir jų atpažinimas

Pirmuosius ADHD simptomus dažnai galima pastebėti dar vaikystėje, ypač pradėjus lankyti mokyklą. Tėvai ir mokytojai gali pastebėti, kad vaikui sunku susikaupti, jis judrus, impulsyvus, dažnai vėluoja ar pamiršta daiktus. Tačiau individualūs skirtumai dideli, todėl reikėtų žiūrėti ne tik į elgesį, bet ir į staiga pasikeitusias nuotaikas ar iškilusias mokymosi, elgesio problemas.

Kai simptomai gali būti visai kas kita

Nereikėtų skubėti daryti išvadų, nes dėmesio stoka ar aktyvumas gali būti susiję su kitomis emocinėmis ar medžiagų apykaitos problemomis. Panašiai gali atrodyti reakcijos į stresą ar nerimą, taip pat ir kitos raidos ypatybės.

Kas gali lydėti sutrikimą

Didelė dalis vaikų, kuriems diagnozuotas ADHD, susiduria ir su kitais sunkumais – mokymosi, elgesio ar nuotaikos pokyčiais. Tarp dažnų gretutinių sutrikimų paminėtina diskalkulija – matematinių gebėjimų raidos sutrikimas, kuris gali pasitaikyti šalia ADHD.

Be to, ADHD gali turėti įtakos ir rašysenos kokybei. Vaikai ar suaugusieji, kuriems būdingas šis sutrikimas, dažnai skundžiasi netvarkingu bei skubotu raštu.

Kaip ADHD veikia smegenų veiklą

Tyrimai atskleidžia, kad vaikų, turinčių ADHD, kai kurios smegenų sritys, gali būti mažesnės arba kitaip funkcionuoti nei jų bendraamžių. Pastebima ir mažesnė dopamino – neuromediatoriaus, dalyvaujančio susikaupimo bei motyvacijos procese – koncentracija.

Stresas, traumos ir ADHD

Nemažai atvejų, kai ADHD simptomus galima supainioti su reakcija į patirtą traumą ar sunkumus. Vaiko elgesio pokyčiai po stipraus streso kartais primena dėmesio stoką ar padidėjusį aktyvumą, todėl būtinas atidus situacijos vertinimas.

Kada verta kreiptis pagalbos

Svarbu nepamiršti, kad pastebėjus ADHD požymius, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su vaiko gydytoju. Tinkama diagnostika padeda užtikrinti reikalingą pagalbą ir individualiai pritaikytą pagalbos planą.

Kokį specialistą rinktis?

Patvirtinus ADHD diagnozę, tėvams ir vaikui siūloma komandinis specialistų darbas. Renkamasi iš įvairių specialistų, kurie padeda parinkti geriausią pagalbos būdą: tai gali būti neurologai, psichologai ar kiti vaikų raidos specialistai. Svarbiausia – užtikrinti vaikui palaikymą ir tinkamą ugdymo aplinką.

Kaip diagnozuojamas ADHD?

Nėra vieno paprasto tyrimo, tiesiogiai įrodančio šį sutrikimą. Gydytojai dažniausiai apie simptomus kalbasi su šeima, analizuoja vaiko elgesį įvairiose aplinkose, kartais naudojasi įvairiomis vertinimo skalėmis.

Kas yra Conners skalė?

Viena iš ADHD įvertinimo priemonių – Conners skalė, padedanti objektyviau įvertinti simptomų stiprumą ir pobūdį. Ji užpildoma specialistų pagalba, siekiant tiksliai nustatyti, ar vaikui reikalingas papildomas įvertinimas ir pagalba.