Kas yra androgenija?

Androginiškumas – tai išraiška, kuri sujungia vyriškumo ir moteriškumo elementus. Tokia išvaizda ar elgsena atspindi tipines abiejų lyčių savybes vienu metu. Pats žodis „androginiškumas“ jungia du pagrindinius šaknis – „andro-“ (vyras) ir „-gyn-“ (moteris), todėl šiuo terminu apibūdinami žmonės, kurių bruožai nebūtinai priskiriami tik vienai lyčiai.

Kas yra androginiškumas?

Androginiškumas gali pasireikšti ne tik kaip asmens tapatybės dalis – daugeliu atvejų tai tiesiog susiję su stiliaus pasirinkimu ir saviraiška. Androginiška išvaizda reiškia, kad žmoguje persipina tiek vyriški, tiek moteriški bruožai. Tokia išraiška gali apimti drabužius, manieras, šukuosenas ar net balso ypatumus.

Šiuo terminu kartais apibūdinami ir augalai ar gyvūnai, kurie turi tiek vyriškų, tiek moteriškų savybių. Pavyzdžiui, gamtoje augalai dažnai būna androginiški, kai tuo pačiu metu vysto tiek kuokelius, tiek piesteles – abi reprodukcines struktūras reikalingas apdulkinimui.

Termino kilmė ir susijusios sąvokos

Terminas „androginiškumas“ kilo iš graikų kalbos. Ta pati šaknis naudojama ir kituose žodžiuose – pavyzdžiui:

• Androgenai – hormonai, skatinantys vyriškų bruožų vystymąsi.
• Poliginija – santykių forma, kai vienas asmuo turi kelias moteris partneres.
• Mizoginija – priešiškas požiūris ar neapykanta moterims.
• Ginekologija – mokslas apie moterų sveikatą.

Nors androginiškumas dažniau siejamas su išvaizda, kai kada šis žodis pavartojamas ir biologiniame kontekste, tačiau žmonių atveju dažniausiai pabrėžiama vizualinė raiška ar elgsena, o ne biologinės ypatybės.

Androginiškumo išraiška ir įvairovė

Androginiškai gali atrodyti visi – tiek moterys, tiek vyrai, nesvarbu, kokia jų lytinė tapatybė ar orientacija. Ir nors nemažai nebinarinių ar lyties skysčių žmonių renkasi androginišką stilių, tokį įvaizdį dažnai renkasi ir cislytės ar translytės asmenybės. Svarbu pabrėžti, jog androginiška išraiška nebūtinai atspindi asmens lytinę tapatybę.

Androginiškumo samprata istorijoje

Mintis apie „dvigubą“ lytiškumą atsirado dar senovėje, tačiau pats terminas išpopuliarėjo XX amžiaus viduryje. Tuomet buvo iškelta idėja, kad asmenys gali turėti tiek vyriškų, tiek moteriškų bruožų vienu metu, ir tai gali būti privalumas – žmonės tampa lanksčiau prisitaikantys prie įvairių situacijų. Kai kurie tyrimai išskiria teigiamą androginiškumą, kai žmoguje dera gerosios abiejų lyčių savybės, ir neigiamą, kuomet pasireiškia žalingi abiejų lyčių bruožai, tokie kaip impulsyvumas ar agresija. Pastebėta, kad žmonės, kurių bruožai labiau teigiami, dažnai pasižymi geresne emocine savijauta ir psichologine sveikata.

Kultūriniai iššūkiai ir socialinės reakcijos

Lyties raiška dažnai priklauso nuo visuomenės normų. Neretai androginiškai atrodantys žmonės patiria neigiamų aplinkinių reakcijų – tai susiję su tuo, jog nestandartinė išvaizda ar elgsena kai kuriems žmonėms tampa iššūkiu įprastoms socialinėms taisyklėms. Tokiais atvejais tenka sąmoningai apsvarstyti, kaip kreiptis į kitą žmogų, ar kaip jį priskirti tam tikrai grupei, ir toks neįprastas sprendimo procesas gali sukelti nemalonius jausmus ar net priešiškumą.

Kai kuriuose kultūriniuose sluoksniuose ypač vertinamas tradicinis lyties atitikimas, todėl androginiškumas gali būti vertinamas nevienareikšmiškai. Pastebima, kad moterims androginiškas įvaizdis dažnai priimamas palankiau nei vyrams, tačiau šios tendencijos kinta. Kai kuriose visuomenės grupėse, ypatingai tarp jaunimo ar išsilavinusių žmonių, androginiškumas vis dažniau suvokiamas kaip natūrali įvairovės dalis.

Androginiškumo ir kitų sąvokų skirtumai

Ar androginiškumas reiškia tą patį, kaip nebinarinė tapatybė?

Androginiška išvaizda ir nebinarinė lytinė tapatybė nėra tapačios – viena simbolizuoja išorės, kita – vidinę tapatybę. Nebinarinė tapatybė žymi, kad žmogus savęs nelaiko nei vyru, nei moterimi, o androginiškumas – tai stiliaus ar išvaizdos išraiška, kuri nebūtinai atspindi vidinę savivoką. Kai kurie nebinariniai žmonės renkasi androginišką stilių, bet tai nėra taisyklė.

Ar androginiškumas susijęs su lytine orientacija?

Androginiškumas nėra lytinė orientacija. Tai – individo išraiška, kuri nesusijusi nei su lyties tapatybe, nei su seksualiniu potraukiu.

Androginiškumo supratimas šiuolaikiniame pasaulyje

Šiandien požiūris į lytį ir tapatybę tampa vis labiau įvairialypis. Vis daugiau žmonių, rengdamiesi ar elgdamiesi androginiškai, save mato platesniame spektre tarp tradicinių vyriškumo ir moteriškumo sampratų. Androginiškumas nėra tik abiejų lyčių bruožų mišinys – kai kurie žmonės, save taip pristatantys, yra tiesiog kažkur per vidurį tarp vyriškumo ir moteriškumo pagal savo stilių ar elgesį.

Androginiškumo pavyzdžiai kultūroje

Mados ir pramogų srityje androginiškas stilius nuolat turi įtakos tendencijoms. Žinomi aktoriai ir muzikos kūrėjai sulaukia dėmesio dėl unikalaus įvaizdžio, kuris dažnai balansuoja tarp lyčių. Pastebima, kad net populiarių animacinių filmų veikėjų bruožai darosi vis labiau neutralių lyčių.

Požiūris į androginiškumą stipriai priklauso nuo aplinkos, kurioje žmogus gyvena, auklėjimo ir socialinės padėties. Tyrimai rodo, kad ateityje androginiškų asmenų gretos gali plėstis ir visuomenės požiūris į juos taps vis pozityvesnis.