Aneurizmos priežastys, simptomai ir gydymas

Aneurizma – tai arterijos sienelės susilpnėjimas, dėl kurio ji gali išsiplėsti arba suformuoti iškilimą. Daugeliu atvejų aneurizmos nesukelia jokių simptomų ir nėra pavojingos, tačiau tam tikromis aplinkybėmis jos gali plyšti, sukeldamos pavojingą vidinį kraujavimą.

Daugeliu atvejų aneurizmos nesukelia jokių simptomų ir nėra pavojingos, tačiau tam tikromis aplinkybėmis jos gali plyšti, sukeldamos pavojingą vidinį kraujavimą.

Kai kurios aneurizmos vystosi dėl genetinių veiksnių, kitos gali atsirasti dėl kraujagyslių ligų arba patirtų traumų. Rūkymas, aukštas kraujospūdis ir didelis cholesterolio kiekis taip pat didina aneurizmos atsiradimo riziką.

Pagrindiniai faktai apie aneurizmas

• Aneurizmos gali atsirasti įvairiose arterijose, tačiau dažniausiai jos aptinkamos smegenyse ir širdį aprūpinančiose kraujagyslėse.
• Plyšus aneurizmai, atsiranda vidinis kraujavimas, kuris gali būti mirtinas.
• Aneurizmų vystymosi ir plyšimo rizika priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualių sveikatos veiksnių.
• Kai kurias aneurizmas reikia gydyti chirurginiu būdu, tačiau ne visais atvejais operacija yra būtina.

Aneurizmų tipai

Aneurizmos klasifikuojamos pagal jų atsiradimo vietą organizme. Dažniausiai jos aptinkamos smegenyse ir aortoje – pagrindinėje kūno arterijoje.

Pagal formą aneurizmos gali būti:

• Fuziforminės – išsiplečia per visą kraujagyslės plotį.
• Sakuliarinės – išsiplečia tik vienoje kraujagyslės pusėje.

Plyšimo rizika priklauso nuo aneurizmos dydžio.

Aortos aneurizma

Aorta – tai didžioji arterija, prasidedanti nuo kairiojo širdies skilvelio ir einanti per krūtinės bei pilvo sritis. Sveikos aortos skersmuo svyruoja nuo 2 iki 3 centimetrų, tačiau aneurizma gali išplėsti kraujagyslę daugiau nei iki 5 centimetrų.

Dažniausias aortos aneurizmos tipas – pilvo aortos aneurizma (PAA), kuri susidaro pilvo srityje esančioje aortos dalyje. Jei aneurizma pasiekia daugiau nei 6 centimetrų skersmenį ir nėra gydoma chirurginiu būdu, kasmetinė išgyvenimo tikimybė siekia tik 20 procentų.

Plyšusi PAA gali būti mirtina, tačiau jei pacientas pasiekia ligoninę laiku, jo išgyvenimo tikimybė padidėja iki 50 procentų.

Rečiau pasitaiko krūtinės aortos aneurizma (KAA), kuri pažeidžia krūtinės ląstoje esančią aortos dalį. Negydoma ši būklė turi 56 procentų išgyvenamumo rodiklį, tačiau po operacijos išgyvenamumas siekia 85 procentus. KAA sudaro tik apie 25 procentus visų aortos aneurizmų.

Smegenų aneurizma

Smegenų kraujagyslėse atsirandančios aneurizmos dar vadinamos intrakranialinėmis aneurizmomis. Dėl savo formos jos kartais vadinamos „uoginėmis” aneurizmomis.

Jei smegenų aneurizma plyšta, ji gali būti mirtina per 24 valandas. Apie 40 procentų tokių aneurizmų baigiasi mirtimi, o išgyvenę pacientai dažnai patiria neurologinių pažeidimų arba negalią.

Plyšusios smegenų aneurizmos yra dažniausia subarachnoidinio kraujavimo (SAK) priežastis – tai sunki insulto forma.

Periferinė aneurizma

Aneurizmos gali atsirasti ir kitose kūno arterijose. Dažniausiai pasitaikantys periferinės aneurizmos tipai yra:

• Pakinklio arterijos aneurizma – susiformuoja už kelio ir yra dažniausia periferinė aneurizma.
• Blužnies arterijos aneurizma – atsiranda blužnies kraujagyslėse.
• Mezenterinė arterijos aneurizma – veikia kraujagysles, aprūpinančias žarnyną krauju.
• Šlaunies arterijos aneurizma – susidaro kirkšnies kraujagyslėse.
• Miego arterijos aneurizma – aptinkama kaklo kraujagyslėse.
• Vidinių organų aneurizma – paveikia kraujagysles, tiekiančias kraują žarnynui ar inkstams.

Aneurizmos gydymas

Ne visais atvejais aneurizma reikalauja aktyvaus gydymo. Jei aneurizma neplyšusi ir nesukelia simptomų, gali būti taikomas stebėjimas. Tačiau plyšus aneurizmai, reikalinga skubi chirurginė intervencija, nes negydoma būklė dažniausiai yra mirtina.

Aortos aneurizmos gydymo galimybės

Jei aortos aneurizma yra neplyšusi ir nesukelia jokių simptomų, gydytojas gali nuspręsti ją tik stebėti. Gydymo strategija gali apimti vaistus ir prevencines priemones arba aktyvų chirurginį gydymą.

Aneurizmos chirurginio gydymo poreikis priklauso nuo kelių veiksnių:

• Paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės, kitų ligų ir asmeninio pasirinkimo.
• Aneurizmos dydžio, vietos (krūtinės ar pilvo srityje) ir jos augimo greičio.
• Nuolatinio pilvo skausmo ar tromboembolijos rizikos – jei šie veiksniai yra, operacija gali būti būtina.

Didelės ar sparčiai didėjančios aortos aneurizmos dažniau reikalauja chirurginio gydymo. Yra du pagrindiniai chirurginės intervencijos būdai:

1. Atviroji chirurgija, kai implantuojamas sintetinės medžiagos arba stento protezas.
2. Endovaskulinė stento implantacija, kai aneurizma uždaroma per mažą pjūvį kirkšnyje, naudojant kateterį.

Endovaskulinės operacijos rizikos apima:

• Kraujavimą aplink implantą.
• Kraujagyslių užsikimšimą.
• Nervų pažeidimus, galinčius sukelti skausmą, silpnumą ar tirpimą kojose.
• Inkstų funkcijos sutrikimus.
• Sumažėjusį kraujo tiekimą į organus.
• Erekcijos sutrikimus.
• Nepavykusią procedūrą, po kurios reikalinga atviroji operacija.
• Stento pasislinkimą, dėl kurio gali tekti atlikti papildomą operaciją.

Smegenų aneurizmos gydymo galimybės

Plyšusi smegenų aneurizma dažniausiai reikalauja skubios operacijos.

Jei aneurizma neplyšusi, gydytojas gali nuspręsti ją stebėti, nes chirurginė intervencija gali kelti didelę riziką smegenų pažeidimui.

Kaip ir aortos aneurizmos atveju, plyšimo tikimybė priklauso nuo aneurizmos dydžio ir vietos. Jei smegenų aneurizma kelia didelę plyšimo riziką, pacientui gali būti atliekama chirurginė procedūra, kurios metu aneurizma uždaroma, kad būtų išvengta pakartotinio kraujavimo.

Aneurizmos simptomai

Dauguma aneurizmų nesukelia jokių simptomų, kol jos neplyšta. Tačiau neplyšusi aneurizma gali sutrikdyti kraujotaką į aplinkinius audinius arba formuoti kraujo krešulius, kurie gali užkimšti mažesnes kraujagysles. Ši būklė vadinama tromboembolija ir gali sukelti išeminį insultą ar kitas pavojingas komplikacijas.

Kai kurios aneurizmos gali sukelti simptomus dėl savo dydžio ar vietos. Pavyzdžiui, didėjanti pilvo aneurizma gali sukelti:

• Pilvo ar apatinės nugaros dalies skausmą.
• Pulsuojantį pojūtį pilvo srityje.

Krūtinės aortos aneurizma gali spausti aplinkinius nervus ar kraujagysles, sukeldama:

• Rijimo ar kvėpavimo sunkumus.
• Skausmą žandikaulyje, krūtinėje ar viršutinėje nugaros dalyje.

Kartais aneurizmos simptomai yra susiję su pagrindine ligos priežastimi. Pavyzdžiui, jei aneurizma atsirado dėl kraujagyslių uždegimo (vaskulito), gali pasireikšti:

• Karščiavimas.
• Bendras silpnumas.
• Svorio kritimas.

Aneurizmos komplikacijos

Daugelis žmonių, turinčių aneurizmą, nepatiria jokių komplikacijų, tačiau plyšusi aneurizma gali būti pirmasis ligos požymis.

Pagrindinės komplikacijos:

• Stiprus krūtinės ar nugaros skausmas – gali rodyti plyšusią aortos aneurizmą.
• Angina – kai kurios aneurizmos gali sukelti širdies krūtinės skausmą, kuris gali lemti širdies priepuolį.
• Staigus ir stiprus galvos skausmas – pagrindinis plyšusios smegenų aneurizmos simptomas.
• Mažas kraujospūdis, greitas širdies ritmas, galvos svaigimas – būdingi plyšusios aneurizmos požymiai.

Aneurizmos priežastys

Aneurizma gali susiformuoti bet kurioje kūno vietoje, kur kraujo spaudimas susilpnina arterijos sienelę.

Kol kas nėra tiksliai žinoma, kodėl arterijos sienelė tampa silpna ir išsiplečia. Kai kurios aneurizmos yra įgimtos, t. y. egzistuoja nuo gimimo kaip arterijos defektas.

Aortos disekacija – viena iš galimų aortos aneurizmos priežasčių. Tai būklė, kai kraujas patenka į arterijos sienelės plyšį ir ją suskaido į kelis sluoksnius. Jei plyšimas įvyksta vidiniame sluoksnyje, kraujas gali prasiskverbti į sienelę ir padidinti jos plyšimo riziką.

Aortos disekacijos metu pacientai dažnai jaučia staigų, stiprų skausmą krūtinėje, kuris gali plisti į nugarą.

Jei disekacija progresuoja, gali išsivystyti perikardo tamponada – būklė, kai kraujas kaupiasi aplink širdį ir trukdo jai normaliai plakti.

Rizikos veiksniai

Tam tikri gyvenimo būdo pasirinkimai ir sveikatos būklės gali padidinti aneurizmos išsivystymo riziką. Pagrindiniai rizikos veiksniai:

• Rūkymas – didina aneurizmos išsivystymo ir plyšimo riziką.
• Aukštas kraujospūdis – sukelia didesnį arterijų apkrovimą.
• Nesubalansuota mityba – gali skatinti kraujagyslių susilpnėjimą.
• Mažas fizinis aktyvumas – didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
• Nutukimas – gali turėti įtakos kraujagyslių sveikatai.

Iš visų rizikos veiksnių rūkymas yra pats pavojingiausias, ypač pilvo aortos aneurizmos atveju. Jis ne tik didina aneurizmos susidarymo tikimybę, bet ir skatina jos plyšimą.

Reguliarūs sveikatos patikrinimai, kraujospūdžio kontrolė ir sveikas gyvenimo būdas gali padėti sumažinti aneurizmos riziką.