Apendicitas: pirmieji simptomai, priežastys, skausmo vieta, operacija, sveikimas

Apendicito nustatymas dažnai nėra paprastas, nes šios būklės simptomai gali būti neryškūs ir lengvai supainiojami su kitomis ligomis. Panašūs požymiai pasireiškia ir sergant tulžies pūslės, šlapimo takų infekcijomis, Krono liga, gastritu, inkstų akmenimis, žarnyno infekcijomis ar kiaušidžių problemomis.

Kaip nustatomas apendicitas

Gydytojai naudoja kelis skirtingus tyrimus, padedančius nustatyti, ar pacientas turi apendicitą:

• Pilvo apžiūra: tikrinama, ar nėra uždegimo požymių.
• Bendras kraujo tyrimas: ieškoma infekcijos požymių organizme.
• Šlapimo tyrimas: padeda atmesti šlapimo takų infekciją.
• Tiesiosios žarnos apžiūra.
• Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar kompiuterinė tomografija (KT), ypač pastarasis yra itin tikslus.
• Nėštumo testas bei ultragarsas naudojami atmesti negimdinį nėštumą.
• Moterims gali būti atliekamas ginekologinis tyrimas atmesti kitas pilvo apačios ligas.

Apendicito gydymas

Dažniausiai apendicitas laikomas skubia medicinine būkle ir reikalauja skubios operacijos – apendektomijos, kurios metu uždegimas priedėlis pašalinamas.

Įtarus apendicitą, paprastai priedėlis pašalinamas kuo greičiau, kad būtų išvengta plyšimo ir galimų komplikacijų. Kartais, jei susidaro abscesas, pirmiausia atliekama drenažo procedūra, o paties apendikso šalinimas atidedamas. Kai kuriais atvejais ūminį apendicitą galima gydyti antibiotikais ir taip išvengti operacijos, tačiau tai taikoma ne visiems pacientams.

Apendektomijos eiga

Prieš operaciją pacientui skiriami antibiotikai infekcijos kontrolei. Dažniausiai naudojama bendroji nejautra, todėl operacijos metu pacientas miega. Paprastai prieš procedūrą 8 valandas negalima valgyti ar gerti, o skysčiai organizmui suteikiami lašeline.

Laparoskopinė apendektomija

Ši technika dažniausiai taikoma dėl greitesnio gijimo periodo. Pilvas specialia įranga pripučiamas dujomis, kad chirurgas galėtų lengviau matyti vidinius organus. Apendiksas pašalinamas per nedidelį pjūvį arba naudojamas laparoskopas – plonas teleskopinis instrumentas. Esant peritonitui, gali būti plaunama pilvo ertmė ir šalinamas pūlis. Pjūvis užsiuvamas tirpiais arba paprastais siūlais – pastaruosius po 7–10 dienų reikia pašalinti. Jei nėra komplikacijų, iš ligoninės galima išeiti tą pačią arba kitą dieną.

Atvira operacija

Kai apendiksas plyšęs arba atlikta ankstesnė pilvo operacija, reikia didesnio pjūvio apatinėje dešinėje pilvo pusėje. Pašalinus priedėlį, jei reikia, pilvo ertmė praplaunama, suleidžiamas drenas. Pjūvis siuvamas, o jei buvo stiprus uždegimas, gali būti padarytas papildomas pjūvis pilvo viduryje. Priklausomai nuo sveikatos, ligoninėje gali tekti praleisti iki savaitės.

Po operacijos pradžioje leidžiami nuskausminamieji. Skysčius ir vėliau skystą maistą vartoti galima po kelių valandų, vėliau palaipsniui pradedama valgyti standų maistą. Jau po 12 valandų įprastai leidžiama pradėti judėti. Dažna – tempimo ar mėlynių pojūtis po pjūvio, o po laparoskopijos pasitaiko pečių skausmas ar pilvo pūtimas dėl naudotų dujų. Šiuos pojūčius galima mažinti nereceptiniais vaistais nuo skausmo. Svarbu kol žaizda gyja laikytis švaros ir sausumo.

Gijimo laikotarpis ir rekomendacijos

Po laparoskopinės operacijos patariama mažinti fizinį aktyvumą 3–5 dienas, o po atviros – 10–14 dienų. Kosint ar čiaudint pilvą galima prilaikyti pagalvėle. Į kasdienę veiklą grįžtama palaipsniui, pradedant nuo trumpų pasivaikščiojimų, tačiau svarbu ir adekvačiai pailsėti. Maždaug po 2–3 savaičių galima sugrįžti į įprastą gyvenimą, tačiau po atviros operacijos nuo sunkių darbų ar sporto reikėtų susilaikyti 4–6 savaites.

Kreiptis į gydytoją verta, jei po apendektomijos atsiranda:

• Nenutrūkstamas vėmimas
• Aštrus ar stiprėjantis pilvo skausmas
• Svaigimas ar silpnumas
• Kraujas vėmimo ar šlapinimosi metu
• Karščiavimas
• Žaizdos paraudimas, didėjantis skausmas
• Pūliuojanti žaizda

Galimos komplikacijos

Negydant apendicitas progresuoja – uždegimas išplinta ir apendikso sienelė gali plyšti, o užkrėstos medžiagos patenka į pilvo ertmę. Tai sukelia peritonitą – uždegimą, kuris labai pavojingas gyvybei ir reikalauja greito gydymo vaistais bei operacijos.

Dažna komplikacija – abscesas, kai plyšus apendiksui pilvo ertmėje susidaro pūlių sankaupa. Tuomet reikalingas drenažas ir vėliau apendikso pašalinimas. Uždegimas taip pat gali sukelti ileusą – laikinas žarnyno sustojimas. Tokiu atveju jaučiamas pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, užkietėjimas. Labai retai po operacijos susiformuoja fistulė – tai nenormalus takas tarp žarnų ar kitų struktūrų, kuriam išgydyti gali prireikti kitos operacijos.

Kitos galimos komplikacijos: žarnų nepraeinamumas, infekcija pjūvio vietoje ar netgi nėštumo nutraukimas, jei pacientė yra nėščia.

Profilaktika

Nėra patikimo būdo išvengti apendicito, tačiau pastebima, kad žmonės, kurių mityboje gausu skaidulinių medžiagų – šviežių daržovių, vaisių, – gali susirgti rečiau.

Kas svarbiausia žinoti?

Apendicitas – skubi medicininė būklė, dažniausiai sprendžiama chirurginiu būdu. Priedėlio pašalinimas jokios žalos sveikatai nesukelia, o laiku suteikta pagalba padeda išvengti rimtų pasekmių. Kuo anksčiau kreipsitės į gydytoją pajutę įtartinus pilvo skausmus, tuo mažesnė komplikacijų rizika.