Apendicito tyrimai

Apie apendicitą tenka išgirsti gan dažnai – tai viena dažniausių ūmių pilvo ligų, galinti ištikti tiek jaunuolius, tiek vyresnio amžiaus žmones, net ir vaikus. Šis uždegimas kyla, kai užsikemša ir infekuoja akloji žarna – nedidelis organas dešinėje pilvo pusėje. Kasmet apendicitas nustatomas tūkstančiams, o dažniausiai serga žmonės sulaukę 20-30 metų, tačiau rizika išlieka visą gyvenimą.

Apendicito simptomai – kaip atpažinti ligą?

Kuo anksčiau pastebėsime apendicito požymius, tuo greitesnio ir sėkmingesnio gydymo galime tikėtis. Ankstyvi simptomai nėra išskirtiniai, tačiau jiems visgi būdinga tam tikra seka:

• Staigus pilvo skausmas, kuris dažnai prasideda aplink bambą ir netrukus persikelia žemyn, į dešinę pusę
• Prarastas apetitas
• Pykinimas ir vėmimas
• Nedidelis karščiavimas
• Pilvo pūtimas, sunkumas išleisti dujas
• Užkietėję viduriai arba viduriavimas

Apendicito skausmas paprastai stiprėja judant, kosint ar net juokiantis. Skausmas gali pažadinti net naktį ir nuolat stiprėti, skirtingai nei kitų virškinimo trakto negalavimų atvejais. Vaikams pasireiškia tokie patys simptomai kaip ir suaugusiems, tačiau mažiems sunkiau paaiškinti, ką jaučia. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai skundžiasi pilvo skausmu, jiems dažniau pasireiškia vėmimas, karščiavimas, nenoras valgyti ir viduriavimas.

Kaip diagnozuojamas apendicitas?

Apendicito nustatymui reikalinga ne viena procedūra. Dažniausiai gydytojas:

• Domisi Jūsų ligos istorija ir dabartiniais simptomais
• Apžiūri ir apčiupinėja pilvą, ieškodamas skausmingų vietų
• Paskiria kraujo tyrimus, galinčius parodyti uždegimo požymius
• Atliekama šlapimo analizė, kad būtų atmestos kitos ligos (pvz., šlapimo takų infekcija ar nėštumas)
• Paskiriami vaizdiniai tyrimai: ultragarsas, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT)

Kai kada, ypač jei įtariamas pratrūkęs apendiksas, laiko išsamiems tyrimams gali nebelikti – reikalinga skubi operacija, kad būtų pašalintas uždegimo apimtas organas ir išvengta rimtų komplikacijų.

Kokie tyrimai skirti apendicito nustatymui?

Apendicitas diagnozuojamas remiantis kompleksiniu ištyrimu. Nėra vieno vienintelio testo, galinčio su visišku tikslumu patvirtinti šį susirgimą. Gydytojai vertina simptomus, atlieka apžiūrą, laboratorinius ir vaizdo tyrimus:

• Fizinis ištyrimas: Gydytojas tikslinasi, kada atsirado simptomai, kurioje vietoje ir kaip stipriai skauda, ar vartojami vaistai. Apžiūros metu spaudžiamas pilvas, tikrinamas jautrumas, ieškoma pilvo pūtimo. Gali būti atlikta rektalinė ar dubens organų apžiūra.
• Kraujo tyrimai: Padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis dažnai rodo uždegimą, galimą infekciją, padeda įvertinti dehidrataciją ar elektrolitų pusiausvyrą.
• Šlapimo tyrimas: Leidžia atmesti kitas dažnas pilvo skausmo priežastis.
• Vaizdiniai tyrimai: Gydytojai renkasi tyrimą pagal situaciją – ultragarsas dažnai taikomas vaikams ir nėščiosioms, nes nėra jonizuojančios spinduliuotės; jei ultragarsas nepakankamai informatyvus, papildomai skiriamas MRT. KT dažniausiai naudojamas suaugusiesiems ir yra labai tikslus diagnostikai.

Ultragarso jautrumas siekia apie 71–92 %, MRT – iki 97 %, KT – net iki 98 %. Tai vertingi įrankiai, padedantys greitai ir tiksliai patvirtinti arba atmesti apendicito diagnozę.

Apendicito diagnostikos klaidos

Nors patikimi diagnostikos metodai leidžia tiksliai nustatyti apendicitą, šiai ligai būdingi simptomai nėra išskirtiniai. Kartais ji supainiojama su kitais pilvo skausmo šaltiniais arba diagnozuojama per vėlai, kai jau įvyksta apendikso plyšimas. Tyrimai rodo, kad suaugusiųjų grupėje apendicitas praleidžiamas maždaug 6 % atvejų, vaikų – apie 4 %. Dažniau suklystama tuomet, kai tiriama tik rentgenu ir vengiamas KT tyrimas.

Klaidinga teigiama diagnozė gali baigtis nereikalinga operacija – taip vadinama negatyvia apendektomija. Iki 40 % atvejų operacijos virsta nereikalingomis, kai apendicitas nustatomas remiantis tik simptomais ir apžiūra. Norint to išvengti, fizinės apžiūros duomenys dažnai derinami su moderniais vaizdiniais tyrimais.

Ar įmanoma savarankiškai atpažinti apendicitą?

Namuose tikslių apendicito tyrimų atlikti negalima, tačiau svarbu žinoti pirmuosius ženklus ir laiku kreiptis į gydytoją. Ankstyvi simptomai padeda išvengti komplikacijų ir užtikrina, kad diagnozė bus nustatyta laiku.

Kaip pasiruošti apendicito tyrimams?

Specialaus pasiruošimo dažniausiai nereikia. Atvykus į gydymo įstaigą, paprastai prašoma persirengti medicininę aprangą, kad būtų patogu atlikti vaizdinius tyrimus ar paimti kraujo mėginį. Visa kita – gydytojo ar slaugytojo nurodymai vietoje.

Kaip interpretuojami tyrimų rezultatai?

Gydytojas apibendrins tyrimų duomenis ir paaiškins, ką jie reiškia. Jei šlapimo mėginyje nustatoma infekcija, ją gali sukelti ne apendicitas, o kita liga. Tuo tarpu didelis leukocitų kiekis paskatins atlikti papildomus vaizdinius tyrimus, kad būtų galima įsitikinti dėl uždegimo židinio.

Jei apendikso uždegimas matomas vaizdiniuose tyrimuose (pavyzdžiui, akloji žarna padidėjusi, sustorėjusios sienelės, yra požymių, kad jis galėjo plyšti), tikėtina, kad bus pasiūlyta operacija ir gydymas ligoninėje.

Santrauka

Apendicitas nustatomas vertinant simptomų pobūdį, atliekant išsamią gydytojo apžiūrą ir pasitelkiant laboratorinius bei vaizdinius tyrimus. Paprastai prireikia tik keleto iš jų – svarbiausia tiksliai identifikuoti uždegimo židinį. Modernūs vaizdiniai tyrimai užtikrina didelį tikslumą ir saugų gydymą be nereikalingų operacijų.