Ar galima susirgti nuo šalčio?

Šaltuoju metų laiku dažnai išgirstame apie peršalimus, slogą ar gripą. Nors gali atrodyti, kad dėl visko kaltas žvarbus oras, iš tikrųjų šias ligas sukelia virusai ir bakterijos, o ne pats šaltis. Visgi būtent rudeniui ar žiemai būdingos sąlygos skatina šių infekcijų plitimą.

Kaip šaltis veikia mūsų sveikatą?

Neretai manoma, kad žema temperatūra tiesiogiai susargdina. Tačiau kaltininkai slypi kitur – tai ligų sukėlėjai, kurie lengviau plinta esant tam tikroms aplinkos sąlygoms. Sergamumo šuolį vėsesniu metu lemia ne tik oro pokyčiai, bet ir mūsų įpročiai.

• Sausas oras silpnina organizmą: Kai lauke šalta, oras kambariuose tampa dar sausesnis, todėl nosies bei burnos gleivinė lengviau džiūsta. Sausas gleivinės paviršius tampa mažiau atsparus virusams ir bakterijoms.
• Bendravimas uždarose patalpose: Žmonės daugiau laiko praleidžia viduje, tad vieni kitus lengviau užkrečia įvairiomis oro lašeliniu būdu plintančiomis infekcijomis.
• Mažesnis vitamino D kiekis: Saulės spindulių šaltuoju sezonu mažiau, tad organizmas nebegamina pakankamai vitamino D. Manoma, kad tai taip pat silpnina imunitetą ir didina gripo ar kitų infekcijų riziką.
• Virusų lašeliai ore užsibūna ilgiau: Sausas šaltas oras lemia, jog infekcijų lašeliai gali ilgiau išsilaikyti ore, todėl tikimybė užsikrėsti išlieka aukštesnė nei šiltuoju metų laiku.

Kokios komplikacijos gali kilti?

Dauguma žmonių peršalimą ar gripą įveikia be didesnių sunkumų. Visgi kai kuriems – ypač tiems, kurie turi lėtinių ligų ar yra senyvo amžiaus – virusinės infekcijos gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų.

• Pneumonija (plaučių uždegimas)
• Sepsis (apsinuodijimas krauju)
• Encefalitas (galvos smegenų uždegimas)
• Miokarditas (širdies raumens uždegimas)
• Miolitas (raumenų uždegimas)

Virusinės infekcijos taip pat gali pagilinti tokias būkles kaip astma, diabetas ar širdies ligos. Rizikos grupėje atsiduria ir vyresni nei 65 metų žmonės, nėščiosios bei maži vaikai.

Imuniteto stiprinimo būdai šaltuoju sezonu

Didelės stebuklingų priemonių, suteikiančių nepriekaištingą apsaugą, nėra. Visgi imunitetą palaikyti galima keliais būdais, kurie sumažina susirgimo riziką.

• Vengti rūkymo
• Rinktis subalansuotą mitybą
• Reguliariai mankštintis
• Mažinti stresą
• Pasirūpinti tinkamu kūno svoriu

Nors parduotuvėse gausu papildų ir miltelių, skatinančių imuninę sistemą, tyrimai neįrodė, kad jie patikimai apsaugo nuo ligų. Jei kyla abejonių dėl vitaminų ar mineralų trūkumo, vertėtų pasitarti dėl tinkamų maisto papildų pasirinkimo. Ypatingai svarbios vakcinos: gripui ir pneumonijai skirtos vakcinos padeda išvengti komplikacijų.

Išeiti į lauką verta net ir žiemą – gryname ore suaktyvėja vitamino D gamyba, pakyla nuotaika. Tai gali padėti sumažinti šaltuoju laikotarpiu dažnesnę sezoninę nuotaikos sutrikimo riziką.

Paprasti būdai apsisaugoti

Nors visų peršalimų išvengti nepavyks, galima užkirsti kelią sunkesnėms kvėpavimo takų ligoms. Rekomenduojama laikytis higienos – plauti rankas, prisidengti burną ir nosį kosint ar čiaudint, pagal galimybes skiepytis nuo gripo. Šie žingsniai yra veiksminga prevencija visais metų laikais.

Santrauka

Atvėsęs oras paprastai atneša peršalimus ir slogą, tačiau dėl to nereikėtų kaltinti žemos temperatūros. Svarbiausios ligų priežastys – sausas patalpų oras, didesnis žmonių susibūrimas ir silpnesnis imunitetas. Laikantis paprastų saugos taisyklių galima stiprinti sveikatą ir sėkmingai praleisti šaltąjį sezoną.