Ar galima vartoti testosteroną sergant prostatos vėžiu?

Testosterono pakaitinė terapija nėra tinkama visiems, ypač jei žmogus turi buvusią ar esamą prostatos vėžio diagnozę. Tokiais atvejais gydymas šiuo hormonu turi būti taikomas itin atsargiai, nes kai kurie pacientai, priklausantys rizikos grupei, gali susidurti su vėžio atsinaujinimo pavojumi.

Testosterono lygio tyrimai

Kraujo tyrimai naudojami norint nustatyti, ar yra pagrindas taikyti testosterono pakaitinę terapiją. Kraujo mėginio paėmimo laikas turi reikšmės rezultatams – rytais testosterono koncentracija dažniausiai būna aukščiausia, o vakare – žemiausia. Todėl gauti žemi rodmenys vėlyvą popietę nebūtinai rodo hormonų trūkumą.

Atliekant tyrimus, dažniausiai matuojamas bendras testosterono kiekis, nors svarbesnis yra laisvojo testosterono kiekis, kuris geriau atspindi realų hormono aktyvumą organizme.

Sprendimas dėl testosterono terapijos pagrįstas ne vien kraujo rodmenimis – būtina atsižvelgti ir į simptomus, kurie gali liudyti apie sumažėjusį testosterono kiekį.

Testosterono terapijos taikymas vyrams su prostatos vėžiu

Nors kai kuriems su prostatos vėžiu susidūrusiems vyrams testosterono terapija gali didinti ligos atsinaujinimo riziką, yra atvejų, kai ši terapija gali būti saugi ar net pageidautina. Pavyzdžiui, terapija gali būti taikoma vyrams, kuriems diagnozuoti žemos rizikos ar gerybiniai navikai, arba tiems, kurie po gydymo chirurginiu būdu ar radioterapijos laikosi remisijoje mažiausiai dvejus ar penkerius metus. Tokiais atvejais tikimybė, jog vėžys atsinaujins, paprastai vertinama kaip maža.

Esant itin žemam testosterono lygiui ir žymiems fizinės būklės sutrikimams, pvz., dideliam raumenų nykimui bei silpnumui, net ir pacientams su žinoma prostatos vėžio istorija tam tikrais atvejais gali būti svarstoma tokios terapijos nauda.

Kodėl kyla neaiškumų?

Neaiškumų dėl testosterono poveikio kyla todėl, kad prostatos vėžys labai įvairus. Jis gali būti skirtingo piktybiškumo – nuo lengvo iki labai agresyvaus, lokalizuotas ar išplitęs, jautrus ar nejautrus hormoniniam gydymui. Todėl vienodai taikoma gydymo schema visiems prostatos vėžio atvejams paprasčiausiai netinka.

Testosterono terapija: formos, eiga ir rizikos

Yra kelių rūšių testosterono preparatai: trumpo ar ilgo veikimo injekcijos, kremai, geliai, pleistrai ar geriamieji preparatai. Kiekvienas žmogus į terapiją reaguoja skirtingai – vieniems pokyčiai pasireiškia greitai ir akivaizdžiai, kitiems net po pusės metų galima nepastebėti ryškaus pagerėjimo. Kad suprastumėte, ar gydymas jums tinkamas, reikia tinkamo bandymų laikotarpio.

Testosterono pakaitinė terapija gali didinti kraujo krešulių susidarymo riziką. Ilgalaikė šio hormono vartojimo eiga ypač vyresniame amžiuje didina širdies ir kraujagyslių ligų – infarktų, insultų – tikimybę.