Ar JAV COVID stiprinamųjų vakcinų planas yra etiškas?

Pastaruoju metu daug diskusijų sulaukia klausimas, ar ir kam reikalingos COVID-19 stiprinančios (booster) vakcinos. Šios dozės skirtos sustiprinti ir pratęsti apsaugą nuo koronaviruso, nes laikui bėgant imunitetas po pirminių skiepų gali silpnėti. Nors mokslininkai pabrėžia stiprinamųjų vakcinų naudą, jos taip pat kelia daug etinių ir visuomenės pasitikėjimo klausimų.

Kodėl gali prireikti stiprinamosios dozės

Naujausi duomenys rodo, kad trečioji arba papildoma vakcinos dozė gali ženkliai pagerinti ir prailginti apsaugą nuo COVID-19 infekcijos. Šiuo metu stiprinamosios dozės jau patvirtintos visiems pagrindiniams COVID-19 vakcinų gamintojams – tiek Pfizer, tiek Moderna, tiek Johnson & Johnson. Žmonės nuo 12 metų amžiaus, gavę pilną vakcinacijos kursą, dabar gali pasinaudoti šia galimybe ir dar labiau sustiprinti imunitetą.

Pagrindinių vakcinų apsauga vis dar svarbi

Net ir praėjus kuriam laikui nuo pirminio skiepijimo, pagrindinės vakcinos išlieka veiksmingos nuo sunkių ligos formų, hospitalizacijos ir mirties. Nors imunitetas nuo pačios infekcijos gali palaipsniui mažėti, svarbu pabrėžti, kad rizika susirgti sunkiai išlieka žymiai mažesnė tiems, kurie paskiepyti.

Vieniems papildomos dozės reikia labiau nei kitiems

Žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, standartinės dviejų dozių schemos gali neužtikrinti pakankamos apsaugos. Todėl jiems rekomenduojama papildoma vakcinos dozė, kurią galima gauti praėjus bent 28 dienoms po antrojo skiepo. Tai ypač aktualu vaikams nuo penkerių metų amžiaus ir suaugusiesiems, kurie susiduria su rimtais sveikatos iššūkiais.

Stiprinamųjų vakcinų etika ir globali nelygybė

Kai kuriose pasaulio šalyse vakcinų stygius išlieka labai didelis – milijonai žmonių dar negavo net pirmosios skiepų dozės. Tuo tarpu turtingesnės valstybės jau skiria stiprinamąsias dozes savo gyventojams. Ši situacija kelia nerimą dėl dar didesnio atotrūkio tarp sparčiai ir lėtai besivakcinuojančių regionų.

• Daugiau kaip 80% visų pasaulyje naudojamų vakcinų keliauja į išsivysčiusias šalis, nors jose gyvena mažiau nei pusė pasaulio gyventojų.
• Vakcinų prieinamumo skirtumai didina riziką, kad išsivystys naujos viruso atmainos ir jos plis visame pasaulyje.

Stiprinamosios dozės ir visuomenės pasitikėjimas

Greitai keičiamos vakcinų rekomendacijos gali klaidinti visuomenę ir mažinti pasitikėjimą skiepais. Ne visi gauna išsamią informaciją, kodėl reikalingos papildomos dozės ir kaip jos keičia apsaugą. Dėl to dalis žmonių ima abejoti vakcinų veiksmingumu, o tai galų gale gali lemti mažesnį norą skiepytis apskritai.

• Tyrimai rodo, kad apie ketvirtadalis paskiepytų suaugusiųjų, išgirdę apie stiprinamąsias dozes, sunerimo, jog jau gauta apsauga gali būti nepakankama.
• Pasitikėjimą skiepais mažina ir nepakankamas aiškumas apie tai, kaip ir kodėl keičiami vakcinacijos planai.

Ar etika leidžia dabar dalinti stiprinamąsias dozes?

Pasak specialistų, pagrindinis prioritetas turėtų būti pasaulinio masto vakcinų pasiekiamumo didinimas, ypač socialiai bei ekonomiškai pažeidžiamose šalyse. Tik pasiekus minimalų apsaugos lygį visame pasaulyje būtų etiška kalbėti apie papildomas dozes.

• Vakcinų gamybos mastų didinimas ir technologijų bei žaliavų dalijimasis galėtų išplėsti vakcinų prieinamumą.
• Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja pirma paskiepyti bent dešimtadalį kiekvienos šalies gyventojų, o tik tada galvoti apie stiprinamąsias dozes.

Kaip gali padėti šalys, turinčios daugiau vakcinų?

Siekdamos mažinti pasaulinę vakcinų nelygybę, ekonomiškai stipresnės valstybės gali investuoti į gamybos pajėgumų didinimą kitose šalyse, dalintis licencijomis, technologijomis ir gamybos žaliavomis. Tokie veiksmai padėtų ne tik paskatinti tolygų vakcinų pasiskirstymą, bet ir sumažintų naujų viruso atmainų atsiradimo riziką.

Apibendrinant, vakcinų stiprinamosios dozės gali būti naudingos, tačiau itin svarbu nepamiršti globalios atsakomybės ir užtikrinti, kad pagrindinė apsauga nuo koronaviruso būtų pasiekiama visiems, o ne tik privilegijuotiems regionams. Tai – ne tik moralinis, bet ir visuomenės sveikatos klausimas, svarbus kiekvienam planetos gyventojui.