Ar nikotino pleistrai gali padėti gydyti ilgalaikius COVID-19 simptomus?

Gydytojai, tyrėjai ir pacientai ieško vis naujų būdų sumažinti ilgalaikio COVID simptomų naštą. Vienas netikėtas pagalbininkas šiame kelyje – nikotino pleistrai. Nors daugeliui nikotinas asocijuojasi tik su žalingu įpročiu, kai kurie ilgalaikį COVID patiriantys žmonės pastebi, kad pleistrai gali palengvinti tokias būkles kaip nuolatinis smegenų rūkas ar išsekimas.

Kaip atsirado susidomėjimas nikotino pleistrais?

Susidomėjimas nikotino pleistrais, kaip pagalba ilgalaikiam COVID, išaugo po to, kai 2023 m. pasirodė tyrimas, kuriame stebėti pagerėjimai vos keturiems pacientams. Ši žinia pasklido forumuose ir savitarpio pagalbos grupėse, kur žmonės ėmėsi bandyti šią priemonę patys, atidžiai stebėdami savo simptomus.

Viena pacientė, kurios istorija tapo pavyzdžiu daugeliui, su ilgalaikiu COVID susidūrė po užsikrėtimo virusu. Jos simptomai apėmė prastą savijautą, nervų sistemos veiklos sutrikimus, alergijoms būdingas reakcijas ir pažinimo sunkumus. Nors pradžioje bijojo nikotino dėl galimo pripratimo, stiprėjant sunkumams visgi išbandė pleistrus ir pastebėjo, jog pagerėjo dėmesys, energijos kiekis ir širdies veikla sugrįžo į įprastą ritmą.

Kodėl nikotinas gali padėti?

Pagrindinės mokslinės hipotezės grindžiamos tuo, kad nikotinas veikia cholinerginį priešuždegiminį kelią – organizmo sistemą, kuri reguliuoja imuninį atsaką ir nervų sistemos procesus. Manoma, kad nikotinas, veikdamas tam tikrus receptorius smegenyse ir kituose audiniuose, gali padėti sumažinti uždegimą, pagerinti pažinimo funkcijas, padėti normalizuoti kraujospūdį bei kitus autonominės nervų sistemos sutrikimus, dažnai pasitaikančius po COVID.

Viena teorija siūlo, kad virusas gali „blokuoti“ svarbius nikotino acetilcholino receptorius, dėl to receptoriai veikia netinkamai ir sukelia užsitęsusius simptomus. Nikotino pleistrai galėtų trumpam „atlaisvinti“ šiuos receptorius, grąžindami normalią jų funkciją ir taip palengvindami tokius simptomus kaip nuovargis ar smegenų rūkas.

Tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad ši teorija pernelyg supaprastinta – ilgesnis nikotino naudojimas gali silpninti receptorių jautrumą ir ilgainiui neigiamai paveikti jų veiklą.

Kokie pavojai ir galimi šalutiniai poveikiai?

Nors kai kuriems pacientams nikotino pleistrai tampa nauja viltimi, šis gydymo būdas nėra be rizikos. Nikotinas gali sukelti plaučių, širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimus, sukelti priklausomybę, o ilgalaikis naudojimas slopina receptorių jautrumą, todėl ilgainiui terapinė nauda mažėja. Be to, nikotino pleistrai gali išprovokuoti pykinimą, galvos svaigimą, odos sudirgimą – kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai.

Dar viena rizika – galimas per didelis imuninės sistemos slopinimas, kuris gali sutrukdyti organizmui išvalyti likusius viruso pėdsakus ar apsiginti nuo kitų infekcijų. Ypač atsargiems rekomenduojama būti žmonėms, turintiems kompleksinių sveikatos sutrikimų ar silpnesnę imuninę sistemą.

Pleistrai – saugesnis pasirinkimas nei rūkymas ar garinimas

Nikotino pleistrai išsiskiria tuo, kad organizmas juos absorbuoja tolygiai ir lengviau kontroliuojant dozę, lyginant su rūkymu ar elektroninėmis cigaretėmis. Skirtingai nei tabako gaminiai, pleistrai nesukelia papildomų pavojų, susijusių su dūmais, derva ar kitomis kenksmingomis medžiagomis. Taip išvengiama priklausomybės stiprėjimo, būdingo nikotino vartojimui impulsyviai – rūkymo metu.

Vis dėlto net ir šiek tiek pažabota rizika nesumenkina to, kad nikotinas yra priklausomybę sukelianti medžiaga. Gydytojai pabrėžia, kad jokiu būdu negalima laikyti rūkymo saugia alternatyva, o potenciali nikotino terapijos nauda nei kiek neatsveria žalingų tabako gaminių poveikio sveikatai.

Naujas požiūris į ilgalaikį COVID, bet dar ne galutinis sprendimas

Ilgalaikio COVID sunkumų patiriančios bendruomenės ieško įvairių sprendimų, tačiau nikotino pleistrai kol kas tebėra eksperimentinis būdas. Pradiniai rezultatai viltingi, kai kuriems žmonėms pasireiškia tikrai teigiami pokyčiai, bet šie atradimai dar nėra moksliškai pagrįsti kaip visuotinai efektyvi ar saugi terapija. Tiek pacientai, tiek gydytojai turi labai atidžiai apsvarstyti galimą naudą ir riziką, kol šis gydymo būdas netaps aiškesnis plačių tyrimų dėka.