Ausies perichondrito apžvalga

Bakterinė perichondritas – tai infekcija, išsivystanti audinyje, kuris apgaubia ir maitina kremzlę išorinėje ausies dalyje. Nors egzistuoja kelios šios ligos formos – infekcinė ir autoimuninė – šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas būtent bakteriniam perichondritui.

Kas dažniausiai sukelia perichondritą

Galimi šios ligos sukėlėjai dažniausiai susiję su pažeistu ausies audiniu. Įprastos priežastys gali būti šios:

• Ausies kremzlės auskarų vėrimas, ypač aukščiau esančioje ausies dalyje
• Chirurginės ar medicininės procedūros
• Sportinės traumos, smūgiai ar kiti bukieji sužalojimai
• Vabzdžių įkandimai
• Nudegimai
• Įdrėskimai, įpjovimai ar kiti įpjovimai ausies srityje
• Netinkamai gydytas išorinės ausies uždegimas
• Automiumuninės ligos, tokios kaip vaskulitas ar pasikartojantis perichondritas

Perichondrito požymiai

Dažniausiai ši infekcija pasireiškia po viršutinės ausies kremzlės auskarų vėrimo. Didžiausia šios būklės sukėlėja – bakterija Staphylococcus aureus.

Bakterinio perichondrito simptomai gali būti:

• Paraudusi ausies oda
• Patinimas
• Skaundantis skausmas
• Pūlingos ar kitos išskyros iš ausies (sunkesniais atvejais)
• Temperatūros pakilimas (labai stiprios infekcijos atveju)
• Pasikeitusi arba deformuota ausies forma (jei infekcija pažengusi)

Papildomi simptomai pasikartojant perichondritui

• Minkštėjusi arba “sukritusi” ausis
• Staigus klausos pablogėjimas
• Svaigimas
• Pusiausvyros sutrikimai
• Spengimas ausyse
• Išskyros iš ausies
• Vidurinės ausies uždegimai

Kaip nustatoma ši diagnozė

Diagnozuojant perichondritą, svarbiausia yra įvertinti, ar nebuvo ausies traumos bei stebėti uždegiminės srities išvaizdą. Pradinėje stadijoje ši infekcija primena poodinę uždegimą, todėl gydytojas paprastai detaliai klausinėja apie galimas rizikas ir apžiūri ausį. Kartais gydytojas lengvai paspaudžia ją, kad įsitikintų, ar nesikaupia pūliai, nes tai gali būti absceso ar kremzlės uždegimo požymis. Jei liga kartojasi, pacientas toliau stebimas kartu su reumatologu, kad būtų atmesta autoimuninė kilmė.

Gydymas

Perichondrito gydymo būdas parenkamas pagal ligos sunkumą. Jei susiformavo pūlinys, gydytojas gali padaryti mažą pjūvį, išleisti susikaupusį pūlį ir žaizdą tam tikram laikui užpildyti tvarsčiu, įmirkyti antibiotikais. Įprastai po tam tikro laiko tvarstis pašalinamas, siūlių dažniausiai nereikia, ausis sugyja savaime.

Kai kuriais atvejais užtenka nedidelės adatos dūrio, kad būtų pašalinti pūliai ir sumažinta infekcija.

Nepaisant to, ar yra pūlių, visada skiriami antibiotikai. Lengvesnėms infekcijoms dažniausiai užtenka geriamų vaistų, tačiau stiprių infekcijų atveju gali būti naudojamas gydymas lašinėmis. Dažniausi pasirinkimai – tokie antibiotikai kaip amoksicilinas-klavulanatas ar cefalosporinai. Jei diagnozuojamas autoimuninis perichondritas, taikomi imunosupresantai, pavyzdžiui, steroidai, kurie padeda slopinti organizmo imuninę reakciją ir apsaugo kremzlę nuo tolesnio pažeidimo.

Tolimesniam autoimuninio proceso stebėjimui gydytojas nukreipia pacientą pas reumatologą.

Kaip apsisaugoti nuo perichondrito

Nors kai kurių nelaimingų atsitikimų išvengti neįmanoma, didžiausia rizika susirgti perichondritu kyla tiems, kurie veriasi auskarus į ausies kremzlę, ypač į viršutinę jos dalį, ar atlieka kelis auskarų vėrimus greta. Siekiant sumažinti riziką, rekomenduojama auskarus verti tik į ausies spenelį. Laiku pradėjus gydymą, prognozė paprastai gera ir visiškai pasveikstama.