Bradikardija (sulėtėjęs širdies ritmas): simptomai, priežastys ir gydymas

Širdies ritmo sutrikimai gali pasireikšti įvairiais požymiais. Jei pastebite lėtą pulsą ir jaučiate nerimą keliančius simptomus, nedelskite apsilankyti pas gydytoją. Taip pat svarbu pasikonsultuoti, jei atsiranda naujų negalavimų ar anksčiau buvę simptomai pasikeičia.

Kada būtina skubi pagalba

Yra būklių, kai būtina kuo greičiau kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Ypatingą dėmesį atkreipkite, jei netikėtai pasireiškia:

• stiprus krūtinės skausmas, trunkantis keletą minučių ar ilgiau,
• dusulys ar kvėpavimo pasunkėjimas,
• staigus galvos svaigimas, silpnumas ar prarandate sąmonę.

Tai – požymiai, kad jūsų būklė gali būti pavojinga ir reikalauja neatidėliotinos pagalbos.

Lėto širdies ritmo priežastys

Bradikardija arba sulėtėjęs širdies plakimas dažnai kyla dėl įvairių sveikatos sutrikimų. Dažniausios priežastys yra:

• elektrolitų trūkumas (ypač kalcio, magnio, kalio),
• mitybos sutrikimai, tokie kaip anoreksija nervosa,
• širdies uždegimai (miokarditas, endokarditas, perikarditas),
• infekcijos, tarp jų ir streptokokinis ryklės uždegimas, galintis pažeisti širdies vožtuvus,
• reumatinė karštligė,
• Laimo liga, kuria galima užsikrėsti po erkės įkandimo,
• Čagaso liga, plintanti nuo tam tikrų vabalų,
• tam tikri vaistai (beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, antiaritminiai vaistai, depresantai ir kt.),
• širdies operacijos, pavyzdžiui, vožtuvo protezavimas,
• spindulinė terapija.

Rizikos veiksniai

Bet kokie veiksniai, didinantys širdies ligų riziką, gali padidinti ir bradikardijos tikimybę. Svarbiausi iš jų:

• vyresnis amžius,
• padidėjęs kraujospūdis,
• rūkymas,
• dažnas ar gausus alkoholio vartojimas,
• nuolatinis stresas, nerimas,
• narkotinių medžiagų naudojimas, ypač opioidų ar kanapių.

Kaip diagnozuojama bradikardija

Norint nustatyti lėto širdies ritmo priežastį, dažniausiai reikalingas ne tik apžiūra, bet ir papildomi tyrimai:

• Elektrokardiograma (EKG) – pagrindinis tyrimas, padedantis įvertinti širdies elektrinę veiklą.
• Holterio monitoravimas – širdies ritmo registravimas visą parą, kai prietaisas nešiojamas ant kūno.
• Įvykių registratorius – panašus aparatas kaip Holteris, tačiau įrašo tik epizodinius pokyčius, pavyzdžiui, esant simptomams.
• Pasilenkimo stalo mėginys – atliekamas, jei neretai nualpstama, norint įvertinti kraujotakos pokyčius keičiant kūno padėtį.
• Kravinio fizinio krūvio mėginys – stebima širdies reakcija vaikštant bėgimo takeliu ar minant dviratį.
• Miego tyrimai – skirti įtariant, kad bradikardija gali būti susijusi su miego apnėja.
• Kraujotyrimai – dažniausiai tikrinami elektrolitai (kalcis, magnis, kalis), skydliaukės hormonai, troponinas, taip pat atliekamas toksikologinis tyrimas, jei įtariama, kad bradikardiją sukelia vaistai.

Gydymo galimybės

Jei lėtas pulsas nesukelia jokių simptomų, gydymo dažniausiai neprireikia. Esant požymiams, gydymas priklauso nuo to, kas sukėlė ritmo sutrikimą. Pavyzdžiui, jei sutrikimas susijęs su skydliaukės veikla, gydant šią ligą, širdies ritmas gali normalizuotis. Kai priežastis – vaistai, gydytojas gali pakeisti jų dozę ar paskirti alternatyvų preparatą.

Kai bradikardija pavojingai sulėtina širdies ritmą, taikomos tokios priemonės kaip:

• Vaistai, leidžiami į veną, kurie laikinai pagreitina širdies darbą,
• Laikinas širdies stimuliatorius – prietaisas, siunčiantis elektrinius impulsus nuo krūtinės odos,
• Nuolatinis širdies stimuliatorius – jei širdies natūralus stimuliatorius (sinusinis mazgas) neveikia, gali būti implantuojamas specialus aparatas, kuris palaiko ritmą. Šiuolaikiniai stimuliatoriai dažnai įvedami minimaliai invaziniu būdu, todėl gijimo laikas trumpėja.

Kaip sumažinti bradikardijos riziką

Norint apsisaugoti nuo bradikardijos, svarbu rūpintis savo širdies sveikata. Štai keletas pagrindinių žingsnių:

• Reguliariai lankytis profilaktiniuose patikrinimuose,
• Laikytis paskirto gydymo plano ir gerti vaistus tik pagal gydytojo nurodymus,
• Sportuoti,
• Maistą rinktis mažai riebų, mažai druskos, mažai cukraus, gausų vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų,
• Stengtis išlaikyti normalų kūno svorį,
• Kontroliuoti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį,
• Nevartoti tabako gaminių,
• Vartoti alkoholį itin saikingai (atsižvelgiant į individualias rekomendacijas).

Jei jau sergate širdies liga, itin svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir nedelsti pranešti apie bet kokius naujus ar pasikeitusius simptomus.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos verta įsidėmėti

Bradikardija vadinama būklė, kai širdies susitraukimų dažnis yra mažesnis nei 60 kartų per minutę. Daugeliui žmonių toks ritmas problemų nesukelia, ypač jei nėra jokių simptomų. Tačiau staiga atsiradus skausmui krūtinėje, dusuliui ar svaigimui, būtina nedelsti kreiptis pagalbos. Gydymo parinktys priklauso nuo priežasties – kartais pakanka koreguoti vaistus, o kartais reikalingas stimuliatorius. Kad širdies ritmas išliktų normalus, svarbiausia nuolat rūpintis širdies sveikata.