Bursitas: simptomai, priežastys ir gydymas

Bursitas – tai sąnarių apsaugines skysčio maišelius (bursas) pažeidžiantis uždegimas, kuris gali pasireikšti staiga po smūgio, tačiau dažniausiai išsivysto ilgainiui, kai sąnariai nuolat spaudžiami ar dirginami. Dėl šios priežasties ypač dažnai bursitas išsivysto žmonėms, ilgai ir dažnai klūpėjantiems darbe arba užsiimantiems pasikartojančiais judesiais – pavyzdžiui, bėgikams, daržininkams, grindų klojėjams ar santechnikams.

Kelio bursitas

Dažniausiai kelio bursitas atsiranda, jei sąnarys reguliariai patiria spaudimą arba nuolatinį dirginimą. Skausmas paprastai stiprėja palaipsniui. Žmonėms, kurie nuolat klūpo ar dažnai atremia kelius į kietą pagrindą, gresia didesnė bursito rizika.

Norint apsaugoti kelius, rekomenduojama naudoti specialias apsaugines pagalvėles arba minkštą kilimėlį. Taip pat svarbu daryti pertraukas bei stengtis kuo mažiau būdrauti pritūpęs ar ilgai lankstyti kelius. Prieš fizinį krūvį naudingi tempimo pratimai, ypač šlaunų raumenims, nes jie padeda sumažinti kelio bursito tikimybę.

Bursitas dažnesnis ir tiems, kurie dažnai krenta ar smarkiai smogia keliu į žemę, pavyzdžiui, imtynininkams ar kontaktinių sportų sportininkams.

Klubo bursitas

Bursa uždegimu gali susirgti ir klubų srityje – tiek išorinėje klubo dalyje ties kauliniu išsikišimu, tiek giliai, klubo viduje. Sergant šios srities bursitu, gali skaudėti šlaunį ar sėdmenis, kai kada – kirkšnį. Pradžioje skausmas būna aštrus, vėliau tampa bukas, plintantis per visą klubo sritį. Dažnai skausmas sustiprėja gulint ant sergančio klubo, lipant laiptais, pritūpiant arba keliantis iš sėdimos padėties.

Padidėjusi rizika uždegimui atsirasti susijusi su stuburo ar klubo sąnarių problemomis, po klubo sąnario keitimo operacijų arba turint kojas, kurių ilgis skiriasi. Bėgimas, važiavimas dviračiu ar nuolatinis lipimas laiptais taip pat dirgina bursą. Per ilgai stovint, ypač jei darbas reikalauja kelti svorius (pavyzdžiui, sandėlininkai, parduotuvės darbuotojai), pavojus dar padidėja.

Sergant klubo bursitu, gydytojas gali rekomenduoti vaikščioti su ramentu arba lazdele, kol uždegimas sumažės. Retkarčiais stebima, kaip pacientas vaikšto ir stoviniuoja – tai padeda išmokti judėti saugiau, sumažinant skausmą ir traumų riziką ateityje.

Pėdos bursitas

Žmogaus pėdoje yra net 33 sąnariai, daugelį jų saugo bursos. Uždegimas gali apimti bet kurią jų – dažniausiai aplink Achilo sausgyslę, ties kulnu, pado priekinėje dalyje, ties pirštų pagrindu arba tarp mažojo piršto ir čiurnos išorės.

Pėdos bursitas dažniausiai pasireiškia patinimu, stinguliu, skausmu. Diskomfortas ypač ryškus vaikštant, bėgant ar stovint ant pirštų galiukų.

Neteisingai parinkta, per ankšta arba aukštakulnė avalynė tampa viena iš bursito priežasčių. Taip pat pavojus didesnis sportininkams, šokėjams ar daug vaikštantiems žmonėms. Labai svarbu rinktis patogią, prilaikančią avalynę ir prieš fizinius krūvius atlikti pėdų bei kojų tempimo pratimus.

Kai uždegimas apima pėdą, gydytojas gali pasiūlyti kreiptis į specialistą, kuris parinks individualius vidpadžius ar ortopedinius įdėklus – jie padės sumažinti spaudimą bei apsaugos pėdą nuo tolesnių pažeidimų.

Kiti bursito tipai

Organizme yra apie 150 skysčio pripildytų bursų, todėl uždegimas gali apimti kone bet kurią jų. Yra retesnių bursito formų, pavyzdžiui:

• Sėdmenų bursitas – dažniausiai išsivysto, kai ilgai sėdima ant kieto paviršiaus. Šios formos uždegimas dažnai vadinamas „audėjos“ ar „siuvėjo užpakaliu“.

Skausmas dažnai stiprėja ilgiau pasėdėjus, prasitampius ar pasimankštinus. Sunkesniais atvejais nemalonu lenkti ar tiesinti klubą. Patogu sėdėti ant specialios, žiedo formos pagalvėlės ir šaldyti uždegimo zoną ledo kompresu.

Bursito požymiai

Pagrindinis bursito simptomas – skausmas, kuris gali atsirasti staiga arba pamažu stiprėti. Uždegimas dažnai riboja sąnario judesius, o judinant jaučiamas didesnis diskomfortas. Pažeista vieta taip pat gali būti:

• patinusi,
• paraudusi,
• stingsti.

Kreiptis į gydytoją būtina, jeigu atsiranda karščiavimas, pažeista zona tampa ypač šilta, stipriai paraudusi ar patinusi, bendrą savijautą lydi silpnumas, o sąnario sunku judinti. Nuvilkinamas skausmas ilgiau nei dvi savaites, gali reikšti rimtesnius sutrikimus.

Bursito prevencija

Nors visiškai apsisaugoti nuo bursito neįmanoma, yra veiksmingų būdų sumažinti riziką:

• Naudokite apsauginius paklotus ar pagalvėles, kai dirbate klūpodami ar remdamiesi į kietą pagrindą.
• Sportuojant įvairovė svarbi – dažnai keiskite judesių pobūdį, visada apšilkite ir tinkamai tempkite raumenis.
• Pradėkite naują sporto rūšį ar fizinį krūvį palaipsniui, su laiku didindami intensyvumą.
• Venkite ilgai sėdėti ar ilsėtis nejudant vienoje padėtyje.
• Darykite pertraukas, jei reikia kartoti tuos pačius judesius.
• Stenkitės išlaikyti tinkamą laikyseną bei kūno svorį.
• Turint vieną koją trumpesnę nei kitą, pritaikykite specialius vidpadžius.
• Jei judesiai ar veikla kelia stiprų skausmą, ją nutraukite ir pasitarkite su medikais.

Bursito nustatymas

Gydytojas paprastai įvertina simptomus ir apžiūri pažeistą sąnarį, lygindamas jį su sveikuoju. Jei reikia, skiriami papildomi tyrimai:

• Rentgeno, MRT ar ultragarso tyrimai – padeda išsiaiškinti, ar skausmo priežastis nėra kita.
• Kai kuriais atvejais gali būti paimta skysčio iš bursos, ieškant infekcijos požymių.

Bursito gydymas

Dažniausiai bursitas pagerėja savaime, kai sumažinamas spaudimas sąnariui ir suteikiama daugiau poilsio. Svarbu vengti veiklų, kurios paaštrina skausmą. Prireikus naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas), kurie gali būti vartojami tiek tabletėmis, tiek tepamomis formomis.

Jei uždegimas neišnyksta, prireikia tolimesnio gydymo – gydytojas gali patikrinti galimas infekcijas ar paskirti kitas pagalbines priemones: ramentus, įtvarus, elastines juostas, ar specialų įtvarą sergančiam sąnariui.

Kai bursitą sukelia bakterijos, gydymui reikalingi antibiotikai. Reti atvejai pareikalauja gydymo ligoninėje, ypač jei yra sudėtingų sveikatos problemų ar imuninės sistemos nusilpimas.

Kai kada gydytojas gali paskirti kortikosteroidų preparatus, kurie greitai mažina uždegimą bei skausmą. Steroidai skiriami tabletėmis arba suleidžiami tiesiai į bursą.

Fizinė terapija padeda sustiprinti raumenis, pagerinti sąnario lankstumą ir išmokti taisyklingų judėjimo principų, kurie padeda tiek gijimui, tiek apsaugai nuo atsinaujinančio bursito. Kartais gydoma ir chirurginiu būdu, jei kitos priemonės neveiksmingos – tačiau tai labai reta.

Pagalba namuose sergant bursitu

• Poilsis. Sumažinkite fizinį krūvį ir stenkitės vengti veiksmų, sukeliančių skausmą.
• Šaltis ir šiluma. Pirmomis dienomis naudokite šaltus kompresus, vėliau galima taikyti šilumos gydymą (šilti kompresai, šilto vandens butelis ar vonia).
• Imobilizavimas. Sąnarį galima prilaikyti įtvaru, elastine juosta ar tvarsčiu.
• Pakėlimas. Patartina laikyti pažeistą vietą pakeltą ant pagalvės.
• Apsauginiai paklotai ir specialios pagalvėlės padeda vengti papildomo spaudimo.
• Tempimo ir stiprinimo pratimai. Prieš mankštą visuomet pasitempkite, stiprinkite giluminius ir atraminius raumenis.
• Taisyklinga laikysena ir ergonomika. Pasitarkite su specialistu, kaip sėdėti, stovėti ar kelti daiktus optimaliai, kad išvengtumėte naujų bursito epizodų.
• Masažas gali padėti sumažinti įtampą, jei bursito neprasidėjo dėl infekcijos.
• Venkite pasikartojančių judesių, didelių apkrovų ir ilgalaikio spaudimo – kuo dažniau darykite pertraukas, pasikonsultuokite su mediku, jei reikia pakeisti darbo pobūdį.

Pagrindinės įžvalgos apie bursitą

Bursitas – nemaloni ir gyvenimo kokybę bloginanti būklė, kurią dažniausiai sukelia pasikartojantis judėjimas, pernelyg didelis spaudimas sąnariui ar trauma. Uždegimas dažnai praeina savaime, tačiau jeigu atsiranda karščiavimas, didelis patinimas, stiprus paraudimas ar bėrimas – būtina kreiptis į gydytoją.