Celiakija: simptomai, diagnostika ir gydymas

Celiakija yra lėtinė autoimuninė liga, kuri pažeidžia plonąsias žarnas. Ji susidaro dėl netolerancijos gliuteno baltymui, kuris yra kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Ši liga negali būti išgydoma, bet pacientai gali gyventi pilnavertį gyvenimą, jei laikys save dietos.

Celiakija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Simptomai gali būti įvairūs, nuo virškinimo sutrikimų iki sisteminių pokyčių.

Statistika rodo, kad celiakija paliepia maždaug vieną iš trijų šimtų žmonių. Didžioji dalis žmonių, kurie vartoja glitimą turinčias grūdines kultūras, gali būti jautresni šiam baltymui. Tai didina tikimybę susirgti celiakija.

Moterys dažniau susiranda šią ligą nei vyrai. Asmenys su kitais lėtinių sąlygų, kaip diabetas, skrandžio opos ar skydliaukės sutrikimai, taip pat yra dažniau susiranda celiakija.

Kas yra celiakija ir jos paplitimas

Celiakija, dar vadinama gliutenine enteropatija, yra genetiškai nulemta liga. Ji pažeidžia plonąją žarną. Tai sukelia imuninės sistemos reakciją į gliuteną.

Reakcija sutrikdo žarnyno gaurelių ir maisto medžiagų įsisavinimą. Dėl to celiakija gali sukelti daugybę sveikatos sutrikimų. Tai gali būti mažakraujystė, osteoporozė ir kitos komplikacijos.

Celiakijos apibrėžimas ir statistika

Celiakijos paplitimas yra maždaug 1 iš 141 žmogaus. Lietuvoje tyrimas parodė, kad 1 iš 500 11-13 metų vaikų serga celiakija. Ankstesnis tyrimas rodo, kad 1 iš 4120 naujagimiai diagnozuojami.

Ligos vystymasis ir poveikis organizmui

Nepaisant paplitimo, daugiau nei 90% sergančiųjų lieka nediagnozuoti. Ligos vystymasis gali būti įvairus. Tai gali būti nuo virškinimo sutrikimų iki autoimuninių ligų.

Šios ligos gali būti 1 tipo cukrinis diabetas, autoimuninis raktinukų liaukos uždegimas ar revmatoidinis artritas.

Besimptomė celiakija ir jos ypatumai

Besimptomė celiakija yra reta, bet pavojinga. Žmogus šioje ligose nežino, kad jo žarnynas yra pažeistas. Dėl to liga dažnai nepastebima ir nepažįstama.

Ši liga dažnai diagnozuojama, tiriant kitus sveikatos problemus. Tyrimai rodo, kad iki 18,2% suaugusiųjų su autoimuninėmis ligomis gali turėti šią formą. Taip pat, 13% žmonių su šia liga turi specifinius pakitimus žarnyne.

Nediagnozuota besimptomė celiakija gali sukelti daug problemų. Tai gali būti ferritino ir folio rūgšties trūkumas, virškinimo sutrikimai, nuovargis ir kitos komplikacijos. Dėl to svarbu, kad žmonės, kurie yra rizikos grupėje, būtų reguliariai patikrinti.

Visumui, besimptomė celiakija yra sunkiai atpažinti. Tačiau jos diagnozavimas ir gydymas gali išvengti sunkumų. Sveikatos specialistams svarbu stebėti žmonių sveikatą ir laiku diagnozuoti šią ligą. Rizikos grupėms reikia būti reguliariai patikrinti.

Pagrindiniai celiakijos simptomai suaugusiems

Celiakija suaugusiesiems gali pasireikšti įvairiais simptomais. Būtina atpažinti juos laiku. Vienas iš dažniausių požymių yra virškinimo sistemos sutrikimai.

Šie gali būti lėtinis viduriavimas, pilvo pūtimas ir skausmai. Sergant celiakija gali pasireikšti ir sisteminiai organizmo pokyčiai.

Tai gali būti nuovargis, svorio kritimas ar mažakraujystė. Taip pat būdingos odos problemos, pavyzdžiui, pūslelinis dermatitas.

Kiti celiakijos simptomai suaugusiesiems gali būti sąnarių skausmai, nevaisingumas, neurologiniai sutrikimai ir kitos ligos. Todėl svarbu laiku atpažinti celiakijos požymius. Tada galima pradėti tinkamą gydymą ir išvengti komplikacijų.

Vaikų celiakijos požymiai ir specifika

Celiakija ne tik suaugėliai, bet ir vaikai pradeda ją tenkinti. Ši liga dažnai rodo savo prisodėjimą vaikų augimui ir vystymuisi.

Dažni vaikų celiakijos simptomai yra svorio netekimas, vėmimas, pilvo pūtimas ir skausmai, nuolatinis viduriavimas arba vidurių užkietėjimas. Vaikai gali būti irzlūs, pavargę, mažesnio ūgio nei jų bendraamžiai, taip pat lėčiau bristi lytiškai.

Svarbu kuo anksčiau diagnozuoti celiakiją vaikams, kad būtų galima išvengti ilgalaikių komplikacijų, tokių kaip vaiko augimo sutrikimai. Laiku pradėtas gydymas leidžia užkirsti kelią sveikatos problemams ir užtikrinti normalų vaiko vystymąsi.

Efektyvus celiakijos gydymas vaikams remiasi griežtu begliutenio dietos laikymusi. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad organizmas gaus visas reikiamas maistines medžiagas, o ligos simptomai pamažu išnyks.

Celiakijos rizikos grupės ir genetiniai veiksniai

Celiakija yra liga, kurios atsiradimą stipriai lemia genetiniai veiksniai. Tyrimai rodo, kad jei celiakija diagnozuota tėvams ar broliams/seserims, rizika susirgti yra net 1 iš 22. Žmonės, sergantys kitomis autoimuninėmis ligomis, taip pat yra priskiriami celiakijos rizikos grupei.

Genetinis polinkis

Genetiniai veiksniai turi svarbų vaidmenį celiakijos išsivystyme. Apytiksliai 30% populiacijos turi genetinį polinkį susirgti šia liga. Tačiau tik 1% jų iš tikrųjų susirgsta.

Žinoma, kad net 99% pacientų, sergančių celiakija, turi vieną iš HLA genų variantų. Tai gali būti HLA DQ2.5, HLA DQ8 arba HLA DQ2.2.

Susijusios autoimuninės ligos

Asmenims, sergantiems tam tikrais genetiniais sutrikimais, pavyzdžiui, Dauno ar Ternerio sindromu, padidėja celiakijos rizika. Žmonės, kuriems diagnozuotos kitos autoimuninės ligos, taip pat dažniau pažeidžiami celiakijos.

Svarbu pažymėti, kad genetiniai veiksniai yra tik vienas iš celiakijos rizikos veiksnių. Kito svarbaus veiksnio – aplinkos poveikio, tokio kaip glitimas, taip pat negalima nepaisyti. Tik kompleksiškas šių veiksnių vertinimas gali padėti geriau suprasti celiakijos vystymąsi ir prevenciją.

Diagnostikos metodai ir tyrimai

Celiakijos diagnostika prasideda nuo medicinos apžiūros ir paciento istorijos. Pagrindiniai metodai yra kraujo tyrimai ir žarnos biopsija. Žarnos biopsija yra pagrindinis diagnostikos būdas.

Prieš tyrimus, pacientams reikia vartoti gliuteno turinčius produktus. Toliau vartojus, diagnoza bus tiksliai nustatyta.

Kraujo tyrimai

Kraujo tyrimai apima serologinius testus. Jie nustato specifinius antikūnus. Testai rodo, kada reikia atlikti žarnos biopsiją.

Žarnyno biopsija

Žarnos biopsija yra pagrindinis diagnozavimo būdas. Endoskopinis tyrimas atliekamas naudodami raminamuosius vaistus. Tai leidžia įvertinti žarnos pažeidimus.

Diagnostika reikalauja atlikti visus reikalingus tyrimus. Tada galima nustatyti tikslą diagnozę ir pradėti gydymą.

Kraujo tyrimų reikšmė diagnozuojant celiakiją

Celiakijos diagnozė dažnai remiasi kraujo tyrimais. Šie tyrimai yra svarbūs šios autoimuninės ligos nustatyme. Serologiniai tyrimai, kaip antiendomizinių antikūnų (EMA) ir antikūnų prieš transgliutaminazę (tTGA) nustatymas, yra pagrindiniai.

Serologiniai tyrimai

Pacientams, įtariantiems celiakiją, atliekami kraujo tyrimai. Jų tikslas yra nustatyti specifinius antikūnus:

• Antiendomiziniai antikūnai (EMA) – labai specifiniai ir jautrūs celiakijos indikatoriai.
• Antikūnai prieš audinių transgliutaminazę (tTGA) – aukštos diagnostinės vertės antikūnai, padedantys patvirtinti celiakijos diagnozę.

Šių antikūnų kiekis kraujyje tiesiogiai siejasi su glitimo suvartojimo apimtimi. Jis gali padėti nustatyti ligos aktyvumą.

Pasiruošimas tyrimams

Prieš atlikdami kraujo tyrimus, pacientas turi vartoti glitimo turinčius produktus bent 14 dienų. Tai būtina, kad būtų išprovokuota organizmo imuninė reakcija. Tada antikūnų kiekis pasieks diagnostiškai reikšmingą lygį. Tik tokiu būdu tyrimo duomenys bus informatyvūs ir leis tiksliai diagnozuoti celiakiją.

Begliutenė dieta kaip pagrindinis gydymo būdas

Sergančiam celiakijai begliutenė dieta yra tikras būdas gydyti. Pašalint gliuteną iš maisto, žarnynas atsistato. Tai leidžia organizmui normaliai apsorbuoti maisto medžiagas.

Simptomai dažnai mažėja po 3-6 dienų ar savaičių. Vaikai gali atsistoti po 3-6 mėnesių, o suaugę – po kelerius metus. Bet celiakijos gydymas tęsiasi visą gyvenimą. Sergantieji visada turi būti atsargūs ir laikytis begliutenės dietos.

Begliutenės dietos svarbiausi aspektai

• Pašalinti visus produktus, kuriuose yra gliuteno – kviečių, rugių, miežių ir avižų.
• Pakeisti juos saugiais maisto produktais, tokiais kaip kukurūzai, ryžiai, bulvės, sojos, riešutai ir kt.
• Vengti nuslėpto gliuteno, kuris gali būti naudojamas maisto priedų, sluoksnių ar užbulkintojų gamyboje.
• Atidžiai perskaityti produktų sudėtį ir pasirinkti tik tuos, kurie yra pažymėti kaip begliuteniai.

Laikantis begliutenės dietos, galima išvengti daugelio problemų. Tačiau pakeitimai gali būti sunkūs. Įpročiai, išlaidos, laiko sąnaudos gali būti kliūtys.

Draudžiami ir leidžiami maisto produktai

Jeigu jums reikia dietos be glitimo, pirmiausiai turite žinoti, ką vengti. Kviečiai, rugiai, miežiai, spelta ir manų kruopos yra glitimo turintys. Tačiau yra ir saugūs produktai, kuriuos galite rinkti.

Galite rasti saugius alternatyvus grikiams, kukurūzams, ryžiams, bolivinėms balandoms. Mėsa, žuvis, paukštiena, vaisiai ir daržovės taip pat yra gerai. Jie nebus jūsų maisto sąrašo draudžiai.

Produktai, kuriuose yra glitimo

• Kviečiai
• Rugiai
• Miežiai
• Spelta
• Manų kruopos
• Kuskusas

Saugūs maisto produktai

1. Grikiai
2. Kukurūzai
3. Ryžiai
4. Bolivinės balandos
5. Nevoliota mėsa
6. Žuvis
7. Paukštiena
8. Vaisiai
9. Daržovės
10. Pieno produktai

Atidžiai skaitykite produktų etiketas. Glitimo gali būti net netikėtuose produktuose, kaip padažuose ar perdirbtoje mėsoje. Rinkitės produktus, kurie yra „Be glitimo” pažymėti.

Kasdieninio gyvenimo pokyčiai sergant celiakija

Gyvenimas su celiakija reikalauja daug mitybos įpročių pokyčių. Pacientai turi rinkti maistą su dėmesiu. Jie turi vengti kryžminės taršos ir būti atsargūs, kai valgydami ne namie.

Pirmiausia, pacientams reikia konsultuotis su dietologu. Tai padeda užtikrinti, kad maistas būtų subalansuotas. Po diagnozės, reikia reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir klinikinę apžiūrą.

• 1–2 metus pasilaikius mitybą be glitimo, daugiau invazinių patikrinimų nereikia.
• Rekomenduojama atlikti tolesnius tyrimus po diagnozės nustatymo praėjus 3 mėnesiams ir 1 metams.
• Serologinė analizė arba HLA-DQ2 ir HLA-DQ8 genotipo nustatymas rekomenduojamas giminaičiams, kad išvengtų celiakijos paveldimumo.

Reikia atsiskirti nuo maisto produktų, turinčių glitį. Rinkti tik tiek, kurie nėra glitimo. „Schär” produktai turi mažiau cukraus nei glitimo turinčios versijos.

Prisidėdami prie mitybos įpročių keitimo, galima gyventi sveika. Gyvenimas su celiakija tampa galimybė.

Ilgalaikės komplikacijos negydant celiakijos

Jei celiakija nepažymima ir nepagydoma, gali sukelti sunkias pasekmės. Osteoporozė yra viena iš dažniausių, dėl kalcio ir vitamino D trūkumo. Moterims negydoma celiakija padidina riziką susirgti nevaisingumu ir susidurti su persileidimais.

Neurologiniai sutrikimai, kepenų problemos ir didesnė rizika susirgti žarnyno vėžiu arba limfoma yra kitos komplikacijos. Dažnai jie pasireiškia sergant neįgydyta celiakija. Nepakankamai gydant šią ligą, tikimybė išsivystyti kitoms autoimuninėms ligoms didėja.

Laiku diagnozuota ir tinkamai gydoma celiakija išvengia šių pavojingų. Tai garantuoja geresnį gyvenimą ir ilgesnį produktyvų gyvenimo laiką.