Cerebrinio paralyžiaus priežastys ir rizikos veiksniai

Cerebrinis paralyžius – tai būklių grupė, kurią lemia smegenų vystymosi sutrikimai arba pažeidimai ir kuri dažniausiai pasireiškia jau iš karto po gimimo arba netrukus vėliau. Pagrindiniai požymiai – judesių, laikysenos ir koordinacijos sunkumai, kurie išlieka visą gyvenimą ir nesunkėja bėgant metams, tačiau gali turėti didelę įtaką žmogaus kasdienybei.

Kas yra cerebrinis paralyžius

Cerebrinio paralyžiaus esmė – motorinių gebėjimų ir pusiausvyros reguliacijos sutrikimai. Tai dažniausia vaikų judamojo aparato negalios priežastis. Nors cerebrinis paralyžius yra lėtinė, negrįžtama, tačiau nestiprėjanti būklė, ji gali trukdyti savarankiškai judėti, bendrauti ar rūpintis savimi. Įvairaus sunkumo simptomai gali paveikti kiekvieną žmogų labai skirtingai.

Cerebrinio paralyžiaus priežastys

Susirgimas dažniausiai kyla dėl pakitimų smegenyse, įvykusių vaisiaus vystymosi ar gimdymo metu. Didžiausią riziką susirgti turi neišnešioti, žemo gimimo svorio kūdikiai, taip pat tie, kurių motinos nėštumo metu sirgo rimtomis infekcijomis ar kraujotakos ligomis. Dažnai tikroji sutrikimo priežastis taip ir lieka neaiški – daugelio vaikų smegenų vaizdiniai tyrimai būna be akivaizdžių pakitimų, o paveldimų genetinių pakitimų nėra randama.

Be to, net esant potencialiai pavojingiems veiksniams – deguonies trūkumui, infekcijoms, traumos ar kitų apsigimimų – ne visiems vaikams išsivysto cerebrinis paralyžius. Kodėl vieni vaikai lieka sveiki, o kiti patiria ilgalaikius motorikos sutrikimus, iki galo nėra aišku.

Kokie veiksniai padidina riziką?

• Sunkios nėštumo ar gimdymo komplikacijos, tokios kaip ilgalaikis deguonies trūkumas vaisiaus smegenims, gali sužaloti besivystantį organą ir sukelti negrįžtamų padarinių.
• Infekcijos nėštumo metu (pvz., sunkios virusinės ar bakterinės ligos) kartais paveikia vaisiaus smegenų vystymąsi – ypač jei jos pereina į sunkią organizmo infekciją.
• Kūdikio trauma ar smūgis motinai gali sukelti vidinį kraujavimą ar kitų komplikacijų, kurios paveikia vaisiaus būklę.
• Naujagimio insultas – kraujotakos sutrikimas galvoje – gali palikti ilgalaikių motorikos arba pažintinių funkcijų sutrikimų.
• Didelė rizika būdinga dvejetams ar tryniams, kūdikiams, gimusiems iki 37 savaitės, ypač iki 32 savaitės, bei tiems, kurių gimimo svoris mažesnis nei 2,5 kg.
• Pavojų kelia staigūs ir sunkūs sveikatos pokyčiai nėštumo metu, pavyzdžiui, stiprus kraujospūdžio ar širdies veiklos sutrikimas, kepenų ar inkstų ligos.
• Cheminės medžiagos ir toksinai aplinkoje, sunkūs vaistai ar draudžiami narkotikai (pavyzdžiui, kokainas ar metamfetaminas) gali pakenkti vaisiaus smegenų vystymuisi ir padidinti ligos tikimybę.

Genetiniai aspektai

Dar visai neseniai manyta, kad paveldimumas tik labai retai nulemia cerebrinį paralyžių. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai vis dažniau aptinka genetinius pakitimus, kurie gali turėti įtakos smegenų vystymuisi. Šie pakitimai gali atsirasti ir pirmą kartą – jie nebūtinai yra paveldėti. Manoma, kad kai kurie atvejai susiję su genomo atkarpų pasikartojimais ar kitais pokyčiais chromosomose. Kol kas vienas aiškus šią ligą nulemiantis genas nėra nustatytas.

Kokie pasitaiko simptomai

• Spastinis cerebrinis paralyžius: būdingi trūkčiojantys raumenų judesiai, įtampa, sąnarių sustingimas.
• Ataksinis tipas: pasireiškia koordinacijos, pusiausvyros, jų tikslumo stoka, judesių nerangumu.
• Atetoidinis (diskinetinis) tipas: pasitaiko nevalingi, neįprasti, susisukantys kūno judesiai.
• Hipotoninis cerebrinis paralyžius: raumenų silpnumas, „minkštumas“, kuris apsunkina judesius ir sukelia greitą nuovargį.

Kiek dažnai nustatomas cerebrinis paralyžius

Šia diagnoze dažniausiai susiduriama vaikystėje – vidutiniškai vienam iš 345 vaikų. Tai pats dažniausias ilgalaikės motorikos negalios pagrindas vaikystėje.

Kaip atpažįstamas ir nustatomas sutrikimas

Cerebrino paralyžiaus požymiai dažnu atveju pastebimi pirmųjų gyvenimo mėnesių ar metų bėgyje. Įtarimų kyla, jei kūdikis negali išlaikyti galvos, atrodo labai įsitempęs ar, priešingai, pernelyg silpnas, nesivarto ar nesilaiko pagal amžių būdingų judesių vystymosi etapų. Diagnozei gali padėti galvos magnetinio rezonanso tyrimas bei specialios raidos vertinimo skalės.

Ar galima išaugti iš šios būklės?

Yra atvejų, kai lengvos formos cerebrinis paralyžius bėgant laikui nebeprisegai matomas. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai gali būti susiję ne su tikru būklės išnykimu, o su pirminės diagnozės netikslumu, nes kai kurios kitos ligos vaikystėje gali sukelti panašius motorinius simptomus.

Gyvenimo trukmė ir prognozė

Asmenys su lengva cerebrinio paralyžiaus forma kartais nugyvena iki 70 ir daugiau metų, tačiau sunkiai sergantys, ypač jei būklė sunkina kvėpavimą ar mitybą, dažnai gyvena trumpiau – iki paauglystės ar ankstyvos pilnametystės. Vidutinė gyvenimo trukmė smarkiai priklauso nuo ligos sunkumo – lengvos formos atvejais mediana siekia apie 58 metus.

Svarbiausios gyvybiškai pavojingos komplikacijos

Cerebrinio paralyžiaus atveju ankstyvos mirties dažniausia priežastis – kvėpavimo sistemos sutrikimai. Įprasta, kad ši būklė sukelia sunkumų ryjant, todėl padidėja rizika maistui ar skysčiams patekti į kvėpavimo takus ir sukelti aspiracinę plaučių uždegimą. Kai kuriais vertinimais, apie pusė mirčių sergant cerebriniu paralyžiumi įvyksta dėl plaučių uždegimo.