Dauno sindromo gydymo būdai

Dauno sindromas – tai genetinė būklė, kuri nėra gydoma vaistais ar operacijomis. Gydymo tikslas – spręsti su sindromu susijusias sveikatos, raidos ir intelektines problemas, padedant kiekvienam žmogui išnaudoti savo galimybes. Pagalba gali apimti įvairias terapijas, specialius prietaisus, medikamentus ar, prireikus, operacijas.

Terapijos ir ankstyvoji pagalba

Daugumai vaikų, turinčių Dauno sindromą, reikalingos įvairios terapijos. Kai kurios jų padeda pasiekti fizinio vystymosi etapų, kitos – ugdo kasdienius įgūdžius, skatina savarankiškumą suaugus.

Kuo anksčiau pradedama individualiai pritaikyta pagalba, tuo daugiau galimybių vaikui pasiekti savo potencialą. Ankstyvoji intervencija apima kompleksines priemones: terapijas, specialius pratimus ir veiklas, skirtas lavinti raidos gebėjimus – nuo judesių koordinacijos iki socialinių ar kalbinių įgūdžių.

Fizinė terapija

Vaikams, turintiems Dauno sindromą, dažnai pasitaiko žemas raumenų tonusas – dėl to gali sulėtėti motorinė raida, ilgainiui būti tiesios laikysenos sunkumų. Fizinės terapijos metu stiprinami raumenys, mokomasi tinkamų judesių, kas svarbu kasdieniame gyvenime ir vėliau padeda išvengti fizinių sveikatos problemų.

Kalbos terapija

Maža burna, šiek tiek didesnis liežuvis ar žemas raumenų tonusas dažnai lemia kalbėjimo sunkumus, kuriuos dar labiau gali apsunkinti klausos sutrikimai. Kalbos terapijoje vaikai mokosi aiškiau kalbėti, geriau komunikuoti. Kartais naudojami gestai ar alternatyvūs komunikacijos būdai, siekiant geresnio bendravimo.

Ergoterapija

Ši terapija padeda vaikui ugdyti įvairius kasdienius gebėjimus: nuo daiktų suvokimo, smulkiosios motorikos iki savitarnos ar buities įgūdžių – pavyzdžiui, valgymo, apsirengimo, smulkių veiksmų atlikimo.

Tokiu būdu kuriami pagrindai didesniam savarankiškumui ateityje – tiek namuose, tiek, jei prireikia, bendruomenėje ar grupiniuose namuose.

Pagalbiniai prietaisai

Technologijos atveria platų pagalbinių priemonių pasirinkimą žmonėms su Dauno sindromu. Įprasti prietaisai – klausos aparatai ar akiniai – padeda spręsti problemas, dažnas tarp šios būklės žmonių. Yra ir daug specialių priemonių mokymuisi: tribriauniai pieštukai, patogios žirklės ar net kompiuteriai su lietimui jautriais ekranais ar didelėmis raidėmis.

Kokios priemonės tinkamiausios – priklauso nuo individualių poreikių, kuriuos padeda įvertinti specialistai, tokie kaip kineziterapeutai, ergoterapeutai ar pedagogai.

Vaistai

Dalis sveikatos sutrikimų, pasitaikančių kartu su Dauno sindromu, sėkmingai kontroliuojami medikamentais. Pavyzdžiui, apie dešimtadaliui žmonių su šiuo sindromu pasireiškia skydliaukės sutrikimai, dažniausiai – hipotirozė, kai organizmas gamina per mažai hormonų. Tokiais atvejais skiriama tiroksino pakaitalų, kaip ir kitiems, neturintiems Dauno sindromo, pacientams.

Dažniausiai tokių žmonių priežiūroje dalyvauja daug gydytojų, tad svarbu, kad visi žinotų apie vartojamus vaistus ir papildus, siekiant išvengti galimų nesuderinamumo atvejų.

Senėjant, Dauno sindromą turintiems asmenims gali išryškėti kitos būdingos ligos, pavyzdžiui, depresija ar Alzheimerio liga. Jų diagnostika gali būti sudėtingesnė, jei žmogui sunku aiškiai išreikšti savo pojūčius, todėl artimieji ir sveikatos specialistai turi stebėti galimus nerimą keliančius požymius.

Chirurginis gydymas

Dauno sindromas gali būti susijęs su tam tikromis sveikatos problemomis, kurioms reikalinga operacija. Tikslūs atvejai priklauso nuo žmogaus, tačiau tarp dažnesnių chirurginių indikacijų yra:

• Širdies ydos: Kai kuriems naujagimiams nustatoma didesnių ar mažesnių širdies pertvarų defektų. Vienas tokių – atrioventrikulinė pertvaros defektas, kai dėl skylės širdyje sutrinka kraujotaka. Chirurgai užtaiso šią skylę ir, jei reikia, tvarko vožtuvus. Net po operacijos gali likti širdies vožtuvų problemų, reikalaujančių nuolatinės kardiologo priežiūros ar papildomų operacijų ateityje.
• Virškinamojo trakto problemos: Kai kurie kūdikiai gimsta su pradinės plonosios žarnos (dvylikapirštės) užakimu – tai vadinama dvylikapirštės atrezija. Nors ši būklė dažnai nėra skubi gyvybei, ji gydoma operaciniu keliu, bet prireikus gali būti taikoma laikina pagalba – skrandžio turinio nuvedimas ar skysčių infuzijos, kol vaikas bus pasiruošęs operacijai.

Dauno sindromo gydymo ypatumai

Dauno sindromas neišgydomas, tačiau šią būklę turintiems žmonėms taikomos įvairios pagalbos priemonės. Jie dažnai susiduria su tokiomis sveikatos problemomis kaip širdies ydos, virškinimo sistemos sutrikimai, klausos ar regos problemos, endokrininės ligos. Daug dėmesio skiriama raidos lavinimui, mažo raumenų tonuso koregavimui ar ankstyvajai intervencijai.

Ar Dauno sindromas – visam gyvenimui?

Ši genetinė ypatybė išlieka visą gyvenimą, tačiau sistemingos terapijos ir nuolatinė pagalba leidžia daugeliui žmonių su Dauno sindromu gyventi prasmingą ir džiugų gyvenimą.

Ar egzistuoja lengvesnė Dauno sindromo forma?

Yra mozaikinis Dauno sindromo variantas, kuris dažnai pasižymi švelnesniais simptomais. Tyrimai rodo, kad vaikams, turintiems šią formą, intelekto koeficientas dažnai būna šiek tiek aukštesnis, o tokie etapai kaip šliaužimas ar vaikščiojimas gali būti pasiekiami anksčiau. Tačiau kalbos raidos uždelsimai būdingi abiem grupėms.