Dažniausiai pasitaikančių vaistų alergijų apžvalga

Vaistų sukeliamos reakcijos yra dažnos – maždaug 15 % pacientų, gydomų stacionare, patiria netikėtus šalutinius poveikius nuo vaistų, o ambulatoriškai gydomų pacientų tarpe tokią patirtį nurodo kas ketvirtas. Tačiau tik dalis visų nepageidaujamų reakcijų yra tikros alerginės reakcijos – jos sudaro apie 5–10 % visų šalutinių vaistų poveikių.

Kaip pasireiškia vaistų alergija

Praktiškai bet kuris vaistas žmogui gali sukelti alerginę reakciją. Daugelis vaistų sukeliamų šalutinių poveikių gali būti prognozuojami ir dažni, tačiau būna ir tokių reakcijų, kurios neįprastos arba pasireiškia tik žmonėms, turintiems tam polinkį.

Dažniausiai tikra vaistų alergija turi aiškius požymius:

• Pirmą kartą išgėrus vaisto, reakcija dar nepasireiškia.
• Reakcijos simptomai nėra tie patys, kuriuos sukelia tipiški vaistų šalutiniai poveikiai.
• Būdingos alergijai ar net anafilaksijai požymiai.
• Nutraukus vaisto vartojimą, simptomai praeina per kelias dienas, dažnai – jau ir per parą.

Odos pokyčiai ir kiti požymiai

Viena dažniausių vaistų netoleravimo apraiškų – odos bėrimai. Jeigu atsiranda dilgėlinė ar tinimai, dažniau galvojama apie alergiją. Jei pasireiškia pūslės, odos išsausėjimas ar nudegimui būdingi požymiai, tai greičiau bus kitų imuninių mechanizmų pasekmė, tačiau nebūtinai tikra alergija.

• Karščiavimas
• Inkstų funkcijos sutrikimas
• Kepenų uždegimas
• Kraujo pokyčiai (pavyzdžiui, mažakraujystė)

Dažniausių vaistų alergijos

Penicilinas: tikra alergija reta

Nors kas dešimtas žmogus mano patyręs alerginę reakciją penicilinui, realybėje mažiau nei 1 % žmonių iš tikrųjų yra alergiški šiam vaistui. Tačiau jei alergija pasitvirtina, gali atsirasti ypač pavojinga anafilaksinė reakcija.

Reakcijos į cefalosporinus

Cefalosporinai priklauso antibiotikų grupei, kuri dažniausiai pasitaikančias reakcijas sukelia rečiau negu penicilinai. Tačiau esant tikrai penicilino alergijai, išlieka minimali rizika panašiai reaguoti ir į šiuos vaistus.

NSAID vaistai: didelė reakcijų įvairovė

Vaistai nuo uždegimo ir skausmo – pavyzdžiui, aspirinas, ibuprofenas, naproksenas – gali sukelti tiek tikras alergines reakcijas, tiek netipinius bėrimus arba pabloginti astmą. Kartais šalutinės reakcijos gali priminti anafilaksiją.

Kontrastinės medžiagos ir jų poveikis

Reakcija į rentgeno kontrastines medžiagas dažniausiai nėra alerginė, tačiau požymiai gali būti tokie patys, nes jos paskatina specifinių ląstelių medžiagų išsiskyrimą. Dėl to gali išsivystyti anafilaksija arba ją primenantys simptomai.

Jei jau patirta stipri reakcija, dažnai gydytojas pasiūlo profilaktiškai vartoti tam tikrus vaistus prieš skiriant kontrastą kitą kartą. Specialisto – alergologo – įvertinimas gali padėti priimti saugiausią sprendimą dėl tolimesnio tyrimo ar gydymo su kontrastinėmis medžiagomis.

Vietinių anestetikų alergija

Tikra alerginė reakcija į vietinius anestetikus, tokius kaip lidokainas ar novokainas, pasitaiko itin retai. Daug dažniau pasitaikantys netoleravimo požymiai būna susiję su kitomis vaisto sudedamosiomis dalimis (pavyzdžiui, konservantais ar adrenalinu).

Įtarus padidėjusį jautrumą šiems vaistams, derėtų konsultuotis su alergologu – jis padės išsiaiškinti, ar ateityje reikėtų vengti šių preparatų.

Antiepilepsinių vaistų netoleravimas

Vaistai, skirti epilepsijai gydyti, dažnai gali sukelti net alergijos nesusijusias reakcijas. Dėl tam tikrų fermentų stokos gali išsivystyti odos bėrimai, pakilti temperatūra, skaudėti kūną ar pasireikšti kepenų uždegimas.

Pagalba ir veiksmai atsiradus reakcijai

Kilus kvėpavimo pasunkėjimui ar kitiems gyvybei pavojingiems simptomams, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytojus.

Nedideli odos bėrimai ar nežymūs simptomai, nesukeliantys tiesioginės grėsmės, paprastai praeina nutraukus vaisto vartojimą ir pasitarus su specialistu, ką daryti toliau.

Atsiradus dilgėlinei ar bėrimui, gydytojai dažniausiai paskiria antihistamininių ar vietinių hormoninių vaistų. Vienus jų galima įsigyti be recepto, kitus – tik gydytojo paskyrimu.

Jei vaistų sukeliami simptomai užsitęsia ar tampa stipresni, nedelskite ir pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu, ar galima tęsti vaisto vartojimą.