Dažniausios viduriavimo priežastys

Viduriavimas – tai dažna problema, galinti pasireikšti tiek lengvais, tiek rimtais požymiais. Retais atvejais nederėtų delsti ir būtina pasitarti su gydytoju. Kaip atpažinti rimtus simptomus, kokie tyrimai gali būti skiriami bei kokie paprasti būdai padeda sumažinti nemalonius pojūčius, aptarsime šiame straipsnyje.

Kada reikėtų skubėti pas gydytoją dėl viduriavimo

Simptomai, kai būtina kuo greičiau kreiptis į sveikatos specialistą:

• Kraujingas arba itin tamsus, deguto spalvos viduriavimas
• Aukšta temperatūra (didesnė nei 38,5°C) ar karščiavimas, kuris nepraeina ilgiau nei parą
• Viduriavimas, trunkantis ilgiau nei 48 valandas
• Pykinimas ar vėmimas, dėl kurio nepavyksta išgerti pakankamai skysčių
• Stiprūs pilvo ar tiesiosios žarnos skausmai
• Viduriavimas po neseniai įvykusios kelionės į užsienį

Šie požymiai gali rodyti rimtesnius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, žarnyno uždegimą, kasos uždegimą ar net onkologines ligas.

Kai viduriavimą lydi dehidratacijos požymiai

Ilgai trunkantis viduriavimas gali išsekinti organizmą, ypač jei atsiranda:

• Tamsus šlapimas
• Sumažėjęs šlapinimasis arba, vaikams, rečiau sudrėkintos sauskelnės
• Širdies plakimo padažnėjimas
• Galvos skausmas
• Sausa oda
• Dirglumas
• Sumišimas, orientacijos sutrikimai

Pastebėjus bent kelis iš išvardytų požymių, būtina kreiptis medicininės pagalbos – dehidratacija ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims.

Kaip nustatoma viduriavimo priežastis

Pradžioje gydytojas domisi jūsų sveikatos istorija, vartojamais vaistais, mitybos įpročiais bei neseniai keliautomis vietomis. Atlikus apžiūrą, gali būti skiriami papildomi tyrimai:

• Kraujo tyrimai, padedantys diagnozuoti uždegimus ar kitas ligas
• Išmatų testai, skirti nustatyti bakterijas, parazitus ar virusus
• Kolonoskopija arba sigmoidoskopija – retkarčiais taikomi ištyrimai, kai reikia įvertinti storojo žarnyno būklę ar paimti audinio mėginį
• Skrandžio ir žarnyno endoskopija, kad būtų galima įvertinti galimas opas ar kitus pakitimus virškinimo trakte
• Vaizdiniai tyrimai (pvz., ultragarsas, kompiuterinė tomografija), jei įtariamos organų struktūros problemos
• Specialūs tyrimai maisto netoleravimui ar alergijoms nustatyti
• Vandenilio kvėpavimo testas, kuris gali parodyti laktozės ar fruktozės netoleravimą, per didelį bakterijų kiekį žarnyne

Pagrindiniai būdai, padedantys sumažinti viduriavimą

Lengviems atvejams dažniausiai pakanka pakoreguoti mitybą ir pasirūpinti skysčiais. Kai kuriais atvejais suaugusieji gali vartoti nereceptinius preparatus, kuriuos rekomenduoja vaistininkas ar gydytojas. Sunkesniais atvejais gydytojas gali skirti:

• Antibiotikų ar vaistų nuo parazitų, jei nustatyta infekcija
• Specialų gydymą esant lėtinėms žarnyno ligoms
• Probiotikus, kurie padeda atkurti žarnyno mikroflorą

Pagalba namuose ir gyvenimo būdo keitimas

Namuose svarbiausia – nepalikti organizmo be skysčių. Ką reikėtų daryti?

• Per dieną išgerkite nemažiau nei 1,5–2 litrus skysčių. Tinka mineralinis vanduo, gliukozės-elektrolitų tirpalai, vištienos sultinys be riebalų, silpna arbata su medumi, mineraliniai ar sportiniai gėrimai.
• Venkite gėrimų su kofeinu, alkoholio – jie gali pabloginti situaciją.
• Valgykite mažesnėmis porcijomis. Padeda vadinamoji BRAT mitybos schema: bananai, balti ryžiai, obuolių tyrelė ir skrudinta duona. Taip pat galima rinktis švelnias bulves, makaronus, liesą žuvį, jautienos ar vištienos filė be odos.
• Kol laikotės dietos – rekomenduojama vengti ankštinių, kopūstinių, gazuotų gėrimų. Laikinai praleiskite pieno produktus.

Dirginimas analinėje srityje

Dažnas tuštinimasis neretai sukelia perštėjimą, niežulį ar deginimo pojūtį ties išange. Norėdami palengvinti simptomus, pamėginkite šiltas voneles, ypač sėdimąsias (sitz vonelę), o po to švelniai nusausinkite pažeistą vietą minkštu rankšluosčiu, neerzindami odos. Galima naudoti apsauginį tepalą ar kremą nuo hemorojaus. Jei dirginimas išlieka ilgiau nei kelias dienas, pasikonsultuokite su gydytoju.

Lėtinis viduriavimas: ką žinoti?

Viduriavimu laikoma būsena, kai tirštas ar vandeningas tuštinimasis tęsiasi ilgiau nei keturias savaites. Tokiu atveju gydytojas sieks nustatyti priežastį, todėl svarbu iš anksto pasiruošti informaciją:

• Ar viduriavimas tęsiasi be pertraukų, ar kartojasi su pertraukomis
• Kiek laiko jaučiate šiuos simptomus
• Kaip atrodo išmatos: ar pastebite kraujo, riebalų, ar jos vandeningos
• Ar pastebėjote ryšį su tam tikrais maisto produktais ar situacijomis
• Ar buvo kelionių, ar ragavote neįprasto maisto
• Kokius medikamentus vartojate
• Ar pastebėjote staigų svorio pokytį
• Ar yra šeimoje sergančių panašia liga

Prevencijos patarimai

Riziką susirgti viduriavimu galima sumažinti imantis paprastų atsargumo priemonių:

• Kruopščiai plaukite rankas po tualeto ir prieš valgį, prireikus naudokite rankų dezinfekantą
• Saugokite maistą nuo nešvarumų, laikykite tinkamoje temperatūroje, gerai termiškai apdorokite
• Nevartokite neapdoroto vandens ir ledukų, ypač keliaujant
• Venkite neplautų vaisių, žalios ar nepakankamai keptos mėsos, jūros gėrybių
• Prieš keliaujant pasitarkite dėl vakcinų, kurios gali apsaugoti nuo žarnyno infekcijų

Pagrindinės žinutės

Dažniausios viduriavimo priežastys yra žarnyno infekcijos, maisto alergijos ar netinkama mityba. Dažniausiai būklė praeina savaime, tačiau svarbiausia – laiku atpažinti rimtesnius simptomus, gerti pakankamai skysčių ir koreguoti mitybą. Taip pat labai svarbu laikytis asmens higienos ir atsakingai saugoti maisto saugą, siekiant išvengti šio nemalonaus negalavimo.