Didžiosios smegenų jungties perpjovimo operacija: paskirtis, poveikis, gijimas ir kita informacija

Visus mūsų smegenų pusrutulius jungia storas nervinis audinys – vadinamas smegenų jungtimi (corpus callosum). Ši jungtis perduoda informaciją tarp abiejų pusių, tačiau tuo pat metu gali prisidėti prie to, jog epilepsijos priepuolio impulsai išplinta iš vienos smegenų pusės į kitą. Kai šie priepuoliai tampa sunkiai kontroliuojami ir stipriai paveikia žmogaus gyvenimą, gali būti svarstoma speciali intervencija – smegenų jungties perkirpimas (corpus callosotomy).

Kada atliekama smegenų jungties perkirpimo operacija?

Tokia procedūra dažniausiai taikoma žmonėms, kuriems epilepsijos priepuoliai apima abi smegenų puses ir kuriems medikamentinis gydymas nepadeda. Tai retai taikomas gydymo būdas, skirtas patiems sunkiausiems atvejams, kai priepuoliai labai dažni ir stipriai sutrikdo kasdienį gyvenimą.

Kaip pasiruošiama operacijai?

Prieš operaciją atliekama išsami medicininė apžiūra. Pacientams daromi tokie tyrimai kaip galvos smegenų elektrinis aktyvumo stebėjimas (EEG), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar pozitronų emisijos tomografija (PET). Tai padeda nustatyti, kur prasideda priepuoliai ir kaip jie plinta smegenyse, o specialistai įvertina, ar būtent ši operacija yra tinkamiausias sprendimas konkrečiu atveju.

Kaip vyksta pati procedūra?

Smegenų jungties perkirpimas atliekamas taikant bendrinę nejautrą. Pirmiausia daromas pjūvis kaukolėje – išimamas dalis kaulo, atitraukiamas apsauginis smegenų dangalas. Chirurgas, naudodamas specialų didinamąjį stiklą, pasiekia pačią jungtį ir ją perkerpa, taip sustabdydamas impulsų plitimą tarp pusrutulių.

Dažnai per pirmąją operacijos stadiją atskiriami priekiniai du trečdaliai jungties, paliekant neliestą galinę dalį, kad nebūtų sutrikdytas vaizdinės informacijos perdavimas. Jei priepuoliai nesumažėja, tuomet vėliau gali būti atliekama likusios dalies perkirpimo procedūra. Po operacijos smegenų dangalas ir kaukolės dalis vėl uždedamos, žaizda susiuvama arba sutvirtinama specialiomis kabėmis.

Kas vyksta po operacijos?

Po operacijos pacientas įprastai ligoninėje praleidžia nuo dviejų iki keturių dienų. Praėjus 6–8 savaitėms, dažnas žmogus jau gali grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo – grįžta į darbą ar mokslus. Plaukai per kelias savaites atauga ir uždengia likusį randą. Gydymą vaistais nuo traukulių tęsti reikia toliau.

Kaip veiksminga ši procedūra?

Tokiomis operacijomis ypač siekiama sumažinti vadinamų „drop attack“ priepuolių – kai netikėtai dingsta raumenų tonusas ir žmogus nugriūva. Apie pusėje ar net daugiau atvejų (50–75 proc.) šių netikėtų kritimų pavyksta visiškai sustabdyti, todėl sumažėja traumų tikimybė ir ženkliai gerėja gyvenimo kokybė.

Kokie pojūčiai galimi po operacijos?

• Galvos odos aptirpimas
• Pykinimas
• Bendras nuovargis ar prislėgta nuotaika
• Galvos skausmai
• Trumpalaikiai kalbos, atminties, žodžių radimo sunkumai
• Silpnumas ar dalinis nejautrumas
• Laikinas asmenybės pasikeitimas

Paprastai šie reiškiniai laikini ir laikui bėgant praeina savaime.

Kokios galimos rizikos?

• Bendros chirurginės rizikos: infekcija, kraujavimas, alerginė reakcija į vaistus nuo skausmo ir nejautros
• Smegenų tinimas
• Sumažėjęs gebėjimas pajusti ar pastebėti vieną kūno pusę
• Sutrikusi koordinacija
• Kalbos pokyčiai, pavyzdžiui, mikčiojimas
• Didesnis pavienių priepuolių, vykstančių tik vienoje smegenų pusėje, dažnis
• Insultas