Dysautonomijos diagnostika ir gydymas

Disautonomija – tai sveikatos sutrikimų grupė, kai netinkamai veikia autonominė nervų sistema. Būtent ši nervų sistemos dalis reguliuoja nesąmoningus organizmo procesus – pavyzdžiui, širdies plakimą, kraujospūdį ar virškinimą.

Šios būklės simptomai gali būti labai įvairūs: pavyzdžiui, jaučiama nuolatinė nuovargis, skausmas, silpnumas, virškinimo sutrikimai, svaigulys ar net sąmonės praradimas.

Galimos atsiradimo priežastys

Disautonomijos riziką išaugina tam tikros ligos ir būklės. Dažniau ji išsivysto sergant diabetu, autoimuninėmis ligomis, esant parkinsonizmui, kai kurioms endokrininėms ligoms. Kartais šis sutrikimas būna paveldimas ir pasireiškia šeimose.

Disautonomijos diagnozė

Diagnozuoti disautonomiją ne visada paprasta, nes dažnai pirmenybė teikiama dažnesnėms ligoms, o įprasti ištyrimai gali būti normalūs. Labai svarbu išsamiai įvertinti simptomus ir paciento ligos istoriją, taip pat atlikti papildomus funkcinius tyrimus.

Neretai disautonomija būna painiojama su kitais sutrikimais. Pavyzdžiui, stiprus nuovargis gali suponuoti lėtinio nuovargio sindromą; dažnas sąmonės netekimas – vasovagalinę sinkopę; dažnas pulsas ramybėje – netinkamą sinusinę tachikardiją; galvos svaigimas atsistojus – ortostatinę tachikardijos sindromą (POTS); dažni pilvo skausmai ar viduriavimas greitai priskiriami dirgliosios žarnos sindromui, o nuolatiniai kūno skausmai – fibromialgijai.

Dėl to dažnai prireikia laiko, kol nustatoma tikroji diagnozė. Kombinuoti autonominės nervų sistemos sutrikimai gali lemti, kad galiausiai nustatoma disautonomija.

Kada verta kreiptis pagalbos?

Pastebėjus panašius simptomus, apie juos svarbu pasikalbėti su gydytoju. Tiksli ir anksti nustatyta diagnozė padeda greičiau pradėti efektyvų gydymą.

Disautonomijos gydymas

Disautonomijos gydymui dažnai prireikia kantrybės ir bendro gydytojų bei paciento darbo. Veiksmingiausias gydymo būdas kiekvienu atveju gali skirtis, todėl gydymo paieškos būna individualios ir užtrunka.

Kol kas nėra žinoma aiški šio sutrikimo priežastis, tad gydymas daugiausia orientuotas į simptomų valdymą ir gyvenimo kokybės gerinimą.

Nemedikamentiniai sprendimai

• Fizinis aktyvumas: reguliarus judėjimas labai svarbus, nes padeda stabilizuoti nervų sistemos veiklą. Tai gali sumažinti simptomų dažnį, intensyvumą ir trukmę.
• Fizinė terapija, masažai, tempimo pratimai ar tokios veiklos kaip joga ar tai chi taip pat gali būti naudingi.
• Maisto papildai: kol kas nėra patvirtinta, kad jie veiksmingai mažintų ar išvengtų disautonomijos simptomų.

Vaistų vartojimas

• Tricikliai antidepresantai, skiriami nedidelėmis dozėmis, naudojami kai kurioms disautonomijoms gydyti.
• Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) taip pat naudojami valdyti simptomus.
• Anksiolitiniai vaistai gali būti paskirti, jei kartu pasireiškia stiprus nerimas.
• Kraujospūdį didinantys vaistai gali būti naudingi esant ortostatinei hipotenzijai – tai būklė, kai kraujospūdis ženkliai sumažėja atsistojus ar atsisėdus.
• Jei vargina skausmai, gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.

Šie vaistai gali palaikyti autonominės nervų sistemos pusiausvyrą, o ne tik šalinti psichologinius disautonomijos palydovus.

Ko tikėtis ateityje?

Nors šios būklės eiga nevienoda, dažnai laikui bėgant simptomai išsilpnėja, o savijauta pagerėja. Medicinos tyrimai padeda vis geriau suprasti šių sutrikimų kilmę bei ieškoti naujos, efektyvios gydymo taktikos.