Endometriozės priežasčių teorijos

Endometriozė – tai lėtinė būklė, kai į gimdos gleivinę panašus audinys ima augti už gimdos ribų, dažniausiai dubens ar pilvo srityje. Kodėl tai nutinka, tiksliai nėra žinoma: mokslininkai pateikia įvairias hipotezes, tačiau nė viena jų kol kas negalėjo visiškai paaiškinti šios ligos kilmės.

Galimos endometriozės priežastys

Nors tikslios endometriozės priežastys nėra aiškios, ekspertai sutaria, kad lemia keli skirtingi veiksniai. Dažnai jos išsivystymas siejamas su genetika – jei šeimoje jau yra sirgusių šia liga, rizika susirgti didėja.

Kita teorija siejama su atvirkštine menstruacija. Tokiu atveju dalis menstruacijų metu pašalinamo kraujo patenka ne išorėn, o grįžta per kiaušintakius atgal į dubens ertmę. Tačiau, nors tokie atvejai būdingi daugeliui, ne visiems išsivysto endometriozė – vadinasi, veikia ir kitos aplinkybės, kurių derinys sukelia ligą.

Manoma, kad tam tikras vaidmuo tenka ir imunitetui. Pastebėta, jog daugelis sergančiųjų endometrioze pasižymi silpnesniu atsparumu arba serga kitomis autoimuninėmis ligomis. Kai kurių tyrėjų nuomone, sutrikusi imuninė sistema nepajėgia pašalinti ir sunaikinti audinio, augančio netinkamoje vietoje.

Dar viena galimybė – endometriumo ląstelės per kraujotaką ar limfinę sistemą išplinta į kitas kūno vietas, panašiai kaip būna sergant tam tikromis navikinėmis ligomis. Taip pat yra žinoma, kad kartais, po kai kurių chirurginių operacijų (pvz., Cezario pjūvio ar gimdos šalinimo), į neįprastas vietas netyčia pernešamos gimdos gleivinės ląstelės, kurios vėliau suformuoja naujus židinius.

Taip pat endometriozės atsiradimą gali lemti ląstelių transformacija (metaplazija): kitos rūšies ląstelės ima elgtis kaip endometriumo ląstelės.

Hormoninė sistema, ypač estrogenas, stiprina uždegimą, skatina audinių augimą ir gali stiprinti skausmą. Visgi, endometriozė gali atsirasti ir be tiesioginės estrogeno įtakos.

Kas dažniausiai serga endometrioze?

Endometriozė gali išsivystyti bet kuriam žmogui su gimda, tačiau didesnė rizika kyla, jei:

• Šeimoje jau buvo endometriozės atvejų (pavyzdžiui, mama, sesuo ar vaikas).
• Pirmas menstruacijų ciklas prasidėjo iki 11 metų.
• Menstruacijų ciklai trumpesni nei 27 dienos.
• Kraujavimas būna labai gausus ir trunka ilgiau nei savaitę.
• Yra gimdos pakitimų ar kitų sveikatos sutrikimų, trukdančių įprastam menstruacijų nutekėjimui.
• Moterys neturėjusios vaikų.
• Vyresnė amžiaus grupė – dažniausiai nuo 30 iki 40 metų.

Ypatingai retai endometriozė pasitaiko žmonėms be gimdos.

Kaip pasireiškia endometriozė?

Endometriozės židiniai dažniausiai aptinkami ant kiaušintakių, kiaušidėse, už gimdos ribų, dubens raiščiuose, tarpuvietyje tarp gimdos ir tiesiosios žarnos ar šlapimo pūslės, dubens srityje. Kartais audinys gali atsirasti ant gimdos kaklelio, šlapimo pūslės, pilvo sienos, žarnyno, tiesiosios žarnos ar net makšties.

Šis audinys reaguoja į mėnesinių ciklo hormonus – storėja, kraujuoja kartu su menstruacijomis, tačiau negali pasišalinti iš organizmo. Dėl to kaupiasi, sukelia uždegimą, edemą, randėjimą ar kitus organų funkcijos pakitimus.

Galimos komplikacijos

• Kai židiniai auga ties žarnynu, gali kilti uždegimas, dėl kurio vargina vidurių užkietėjimas, viduriavimas, skausmingas tuštinimasis ar net kraujas išmatose.
• Endometriozė siejama su nevaisingumu. Tikslus mechanizmas nėra aiškus – manoma, kad anatominiai pakitimai, randai, užsikimšę kiaušintakiai ar imuninės sistemos reakcijos gali trukdyti apvaisinimui ir nėštumui.
• Kiaušidėse gali susidaryti endometriomos – tai rudos (vadinamos „šokoladinėmis“) cistomis užpildytos ertmės, pilnos kraujo likučių.
• Galimi sąaugų formavimasis, kai audiniai suauga tarpusavyje, sukeldami dar daugiau skausmo ar funkcinių pakitimų.
• Endometriozė dažnai būna kartu su kitomis lėtinio skausmo būklėmis – dirgliosios žarnos sindromu, skausmingo šlapimo pūslės sindromu ar ilgalaikiu skausmu išoriniuose lytiniuose organuose (vulvodinija).

Ar stresas turi įtakos endometriozei?

Pastebima, jog nuolatinis stresas gali prisidėti prie endometriozės eigos ar paūmėjimų. Viena hipotėzių teigia, kad padidėjęs streso hormonas kortizolis silpnina imunitetą, dėl to organizmas sunkiau susidoroja su nenormaliai augančiu audiniu. Stresas taip pat didina uždegimą ir gali stiprinti skausmą.

Endometriozė po menopauzės

Simptomai dažniausiai silpnėja ar išnyksta po menopauzės, kai sumažėja estrogenų kiekis. Visgi, 2–5 % atvejų endometriozė dar gali pasireikšti ir vėlesniame amžiuje – dažniausiai tarp tų, kurie anksčiau ja sirgo ar vartojo pakaitinę hormoninę terapiją.

Jūs nekalti dėl savo ligos

Neretai sergantieji endometrioze jaučia kaltę, kad kažką darė „neteisingai“ ar neprisižiūrėjo. Tačiau nėra jokių įrodymų, jog gyvenimo būdas ar maisto pasirinkimas būtų nulemiantis veiksnys. Sąmoningai ar nesąmoningai suklysti čia neįmanoma – endometriozės išvengti arba jos atsiradimą numatyti nėra būdų.

Ar endometriozė praeina savaime?

Visiškai pasveikti nuo endometriozės šiuo metu nėra įmanoma, bet simptomus galima valdyti. Dažnai, atėjus menopauzei, endometriozės židiniai sumažėja ir simptomai palengvėja. Ne visais atvejais būklė progresuoja – kartais ligos eiga stabilizuojasi ar sumąžėja net be gydymo.

Naujausi tyrimų rezultatai

Pastaraisiais metais daugėja tyrimų, nagrinėjančių, ar endometriozė galėtų būti laikoma autoimunine liga. Kol kas galutinės išvados nepadarytos, tačiau manoma, kad ligos vystymąsi lemia tiek atvirkštinė menstruacija, tiek imuniniai pokyčiai.

Patarimai gyvenant su endometrioze

• Lengvesniems simptomams malšinti gali padėti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas), o sunkesniais atvejais gali prireikti specialių gydytojo paskirtų vaistų.
• Šilumos terapija – šiltos vonios ar šildymo pagalvėlės – dažnai palengvina skausmą.
• Stenkitės atsipalaiduoti, užsiimkite meditacija, ilsėkitės, reguliariai mankštinkitės.
• Gera pagalba – artimųjų, draugų ar bendraminčių palaikymas, bendravimas su kitais sergančiaisiais.
• Praktikuokite maistą, kurį toleruojate geriausiai, sekite savo simptomus – naudinga užsirašinėti, kas gali paskatinti ligos paūmėjimus (pavyzdžiui, menstruacijų ciklas, stresas, miego kokybė, mityba, fizinis aktyvumas, alkoholio ar kofeino vartojimas).

Apibendrinimas

Endometriozės kilmė nėra iki galo aiški – ją gali lemti paveldimumas, hormoninės, imuninės ar anatominės ypatybės. Ligos simptomai pasireiškia uždegimu, gali paveikti vaisingumą, sukelti cistas, sąaugas ir kitų organų veiklos sutrikimus. Šiuo metu atliekami tyrimai nagrinėja ir imunologinius ligos aspektus.