Entero virusas: simptomai ir gydymo būdai

Entero virusas yra plačiai paplitusi virusų grupė. Jis sukelia įvairias ligas, nuo lengvų peršalimo iki sunkių neurologinių sutrikimų. Šie entero virusai dažniausiai perduodami per užterštą maistą ir vandenį.

Jiems taip pat gali būti pavogti kontaktuojant su užkrėstais asmenimis. Entero virusai gali sukelti įvairius virusinių infekcijų simptomus. Tai gali būti karščiavimas, gerklės skausmas, bėrimas, virškinimo sutrikimai ir raumenų skausmai.

Svarbu atpažinti simptomus ir kreiptis į gydytoją. Tada bus atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas tinkamas virusų sukeltos ligos gydymas.

Kas yra entero virusas ir jo paplitimas

Entero virusas yra terminas, kuris apibūdina daugybę virusų. Jie gali sukelti dažniausiai sveikatos problemų. Šie virusai yra paplitę visame pasaulyje ir gali poveikinti bet kurių amžiaus žmones.

Jiems dažniausiai paveikia vaikai iki 9 metų. Entero virusai yra aktyvūs vasarą ir ankstyvąjį rudens mėnesį. Jie gali sukelti nuo lengvų peršalimo iki sunkių ligų, kaip virusinis skrandžio virusas ar gastroenteritas.

Entero virusai priklauso Picornaviridae šeimai. Jie yra plačiai paplitę aplinkoje. Gali plisti oro lašelių, fekalinė-oralinė kelio būdais.

Sunkios infekcijos gali sukelti komplikacijas. Tai gali būti encefalitas, meningitas, hepatitas ir ūmus paralyžius.

• Apie 20% pacientų, sergančių encefalitu, gali patirti ilgalaikių padarinių, tokių kaip galvos skausmai ir atminties sutrikimai.
• Inkubacinis laikotarpis esant entero viruso infekcijai yra 14 dienų, todėl vaikai neturėtų grįžti į mokyklą ar darželį iki šio laikotarpio.
• Pagrindinės higienos praktikos, ypač rankų plovimas po tualeto ir prieš valgį, yra esminės prevencinės priemonės nuo entero viruso infekcijų.

Reguliarus žaislų dezinfekavimas vaikų priežiūros įstaigose yra svarbus. Tai padeda užkirsti kelią viruso plitimui. Saugos priemonės taip pat turi būti naudojamos darbuotojams, kad būtų užkirstas kelias viruso sklaidai tarp personalo.

Dažniausi užsikrėtimo būdai ir rizikos veiksniai

Entero virusai plinta įvairiais būdais. Užsikrėtimo rizika didėja, kai yra tam tikri veiksniai. Užterštasis maistas ir vanduo yra pagrindinis būdas, kaip virusai plinta.

Netinkamai apdorotas maistas ar užterštas vanduo gali būti viruso šaltiniu. Serdžiasi asmenys taip pat gali plinti virusą. Kvėpavimo, liečiant paviršių ar daiktus, yra svarbus rizikos veiksnys.

Užterštas maistas ir vanduo

Nepakankamai apdorotas maistas ar užterštas vanduo yra dažni keliai, kaip virusai patenka į žmogaus organizmą. Valgydami ar geriant užterštus produktus, žmonės gali susirgti virusiniu viduriuojimu ar virusiška diarėja. Svarbu atkreipti dėmesį į maisto ir vandens kokybę, ypač keliaujant į užsienį.

Tiesioginis kontaktas su sergančiaisiais

Virusai gali plisti tiesioginio kontakto metu su sergančiais žmonėmis. Liečiant užterštus paviršius, daiktus ar rankas, yra didelė tikimybė užsikrėsti. Dėl to svarbu laikytis asmens higienos ir vengti artumo su sergančiais.

Užteršti paviršiai ir aplinka

Entero virusai gali išlikti gyvybingi ant paviršių ir aplinkoje. Užteršti daiktai ar patalpos gali būti užsikrėtimo šaltiniai. Svarbu nuolat valyti ir dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius, kad būtų sumažinta užsikrėtimo rizika.

Pagrindiniai entero viruso simptomai

Entero virusų simptomai gali būti įvairūs. Jie priklauso nuo viruso tipo ir paciento imuninio atsako. Karščiavimas, gerklės skausmas, virškinimo sutrikimai, bėrimai ir kitos ligos simptomai yra dažni.

Virškinamojo trakto sutrikimai

Entero virusai sukelia pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Žarnyno uždegimas ir sutrikdyta žarnyno funkcija yra priežastis. Dehidratacija yra didesnė, jei vėmimas ir viduriavimas yra intensyvūs.

Karščiavimas ir bendri negalavimai

Karščiavimas, raumenų skausmai, nuovargis ir silpnumas yra dažni. Šie simptomai pasireiškia po 12-48 valandų nuo užsikrėtimo.

Odos ir gleivinės požymiai

• Burnos ir gerklės gleivinių uždegimas (herpangina)
• Bėrimas ant delnų, pėdų ir burnos gleivinių („rankų, kojų ir burnos liga”)
• Konjunktyvitas (akių gleivinės uždegimas)

Šie požymiai būdingi daugeliui entero virusų, ypač Koksaki grupės virusams. Jie padeda identifikuoti infekcijos pobūdį.

Virusinės infekcijos diagnozavimo metodai

Entero viruso infekcijos diagnozė gali būti sudėminga. Tai dėl panašių simptomų, kurie gali būti ir kitų ligų. Gydytojas naudoja įvairius tyrimus, kad nustatytų tikrą diagnozę.

Šie tyrimai apima klinikinę apžiūrą ir analizę iš kraujo, išmatų, gerklės tepinėlio ar nugaros smegenų. Taip pat naudojami PCR metodas ir viruso kultūravimas.

PCR metodas yra labai tikslus. Jis gali aptikti mažiausius viruso RNR kiekius mėginyje. Tai leidžia greitai ir patikimai nustatyti, ar asmuo užsikrėtęs entero virusu.

Kraujo ir išmatų analizės taip pat suteikia svarbios informacijos. Tai padeda gydytojui nustatyti galutinę diagnozę.

Gydytojas, įvertinęs simptomus ir tyrimų rezultatus, gali patikimai diagnozuoti entero viruso infekciją. Šie metodai yra būdingi laiku atpažinti ir gydyti virusinės infekcijos sukeltas ligas.

Šeimos gydytojai Kaune dažniausiai naudoja CRB, bendrą kraujo tyrimą ir greitąjį streptokoko A testą. Tai padeda diagnozuoti kvėpavimo takų infekcijas. Greitieji influencos testai retai naudojami.

Rekomenduojama suteikti daugiau informacijos ir praktinių įgūdžių šeimos gydytojams. Tai padėtų plačiau naudoti greitieji testai diagnozuojant virusus.

Efektyvūs gydymo būdai ir priemonės

Daugumai entero viruso sukelto gastroenterito atvejų nereikia specialaus gydymo. Šios infekcijos dažnai būna savarankiškai praeinančios. Taikomas simptominis gydymas, kuriam skiriami vaistai nuo skausmo, karščiavimo, pykinimo ar viduriavimo.

Ypač svarbu palaikyti tinkamą skysčių balansą organizme. Tai padeda išvengti dehidratacijos.

Simptominis gydymas namuose

Lengviems virškinamojo trakto sutrikimams gydyti galima pasitelkti šias priemones:

• Vaistai nuo pykinimo ir vėmimo, pvz., metoklopramidas ar domperidonas
• Vaistai nuo viduriavimo, pvz., loperamidas
• Analgetikai ir antipiretikai, pvz., paracetamolis ar ibuprofenas
• Probiotiniai preparatai, kurie gali palengvinti virškinimo sutrikimus

Medikamentinis gydymas

Antibiotikai nėra veiksmingi prieš virusines infekcijas. Jie dažniausiai neskirami gydant entero virusų sukeltas ligas. Tačiau jie gali būti skirti, jei įtariama bakterinė komplikacija, pvz., bakterinis gastroenteritas.

Kada kreiptis į gydytoją

Jei simptomai nepraeina per 3 dienas ar būklė blogėja, būtina kreiptis į gydytoją. Sunkiais atvejais, ypač esant neurologinėms komplikacijoms, gali prireikti gydymo ligoninėje. Gydytojo pagalba taip pat reikalinga rizikos grupių asmenims, pvz., vaikams ar imunitetą silpninantiems ligoniams.

Skysčių balanso palaikymas ir mityba

Sergant entero viruso infekcija, svarbu užtikrinti skysčių balansą. Viduriavimas gali sukelti didelių praradimų. Reikia užtikrinti jų optimalų pusiausvyrą.

Rekomenduojama:

• Gerti daug skysčių, tokių kaip vanduo, be-gazių gėrimai, arbata.
• Vartoti elektrolitų tirpalus ar papildus (kalio, magnio), kurie padeda atkurti elektrolitų pusiausvyrą.

Mityboje svarbu vengti maisto, kuris gali sudirginti virškinimo sistemą. Tai reiškia:

• Vengti aštraus, riebalingo, saldaus maisto.
• Nevalgyti pieno produktų, nes jie gali sunkiai virškinti.
• Rinktis lengvai virškinamą maistą, pvz., virtas kruopas, virtas daržoves, bananus.
• Palaipsniui grįžti prie įprastos mitybos, kai simptomai palengvėja.

Laiku ir tinkamai prižiūrint skysčių ir maisto balansą, galima palengvinti virusinio viduriavimo ir virusinės diarėjos eigą. Tai padeda išvengti komplikacijų.

Komplikacijos ir rizikos grupės

Dauguma entero viruso infekcijų nepasireiškia komplikacijomis. Tačiau, kai kurie atvejai gali sukelti neurologinės komplikacijos, kaip encefalitas ar meningitas. Maži vaikai, senoliai ir žmonės su silpną imuninė sistema yra dažniausiai pavojusių.

Šioms grupėms reikia daugiau dėmesio ir greito gydymo, jei pasireiškia simptomai.

Neurologinės komplikacijos

Entero virusų gali sukelti virusų sukeltas ligas, kurios poveikis gali būti labai didelis. Tokios ligos, kaip encefalitas, meningitas, ar paralyžius, gali būti pavojingos gyvybei. Reikia greitojo medicinio pagalbos.

Rizikos grupėms priklausantys asmenys

• Maži vaikai
• Pagyvenę žmonės
• Asmenys su nusilpusia imunine sistema

Šios virusinės infekcijos rizikos grupės turi būti ypatingai priežiūrai. Jei pasireiškia simptomai, reikia greito gydymo. Laiku neparemti atvejai gali sukelti didelius pasekmės.

Prevencijos priemonės ir apsauga

Apie saugumą nuo entero virusų kalbėjant, svarbu remtis prevencija. Rankų plovimas su muilu ir vandeniu, prieš ir po tualeto, yra pagrindinis žingsnis. Tai padeda užkirsti kelią virusų plitimui.

Maisto ir vandens sauga yra būtina. Vengti kontaktu su sergančiais ir dezinfekuoti aplinką. Tai visi svarbūs žingsniai.

Kelionėse naudokite rankų dezinfekcinį skystį. Gerti tik patikimo vandens šaltinio vandenį. Vėdinėte patalpas ir sekite higienos rekomendacijų.

• Dažnai plaukite rankas su muilu ir vandeniu, ypač prieš valgį ir po tualeto naudojimu.
• Saugokite maistą ir vandenį, vengdami užsikrėtimo entero virusais.
• Išvenkite tiesioginio kontakto su sergančiais asmenimis.
• Reguliariai dezinfekuokite aplinką ir daiktus, ypač sergančiojo aprūpinimo vietoje.
• Kelionėse naudokite rankų dezinfekcinį skystį ir gerkite tik patikimo šaltinio vandenį.
• Reguliariai vėdinkite patalpas ir laikykitės bendros higienos rekomendacijų.

Laikydamisi šių žingsnių, galime sumažinti riziką užsikrėsti. Tai apsaugo mus ir mūsų artimus nuo infekcijos.

Sezoniniai entero viruso ypatumai

Entero virusai dažniausiai aktyvūs vasarą ir ankstyvą rudenį. Žiemą-pavasarį dažniau susidaro viduriavimo virusai, kaip noro virusas. Šis pasikeitimas priklauso nuo geografijos ir klimato.

vidurių virusai aktyviai šiltuoju metų laiku. Tad būtina atidžiai laikyti prevenciją. Visuomenės sveikatos įspėjimai šiuo metu yra labai svarbūs.

Virusinis skrandžio virusas taip pat dažniau susidaro vasarą ir rudenį. Žmonės turi būti atsargūs ir laikytis higienos. Tai padeda išvengti užsikrėtimo ir sveikatos problemų.