Kodėl žalių daržovių valgymas gali paaštrinti IBS simptomus

Žmonėms, kuriems pasireiškia dirgliosios žarnos sindromas (DŽS), žalių daržovių vartojimas dažnai sukelia didesnių virškinimo sunkumų. Jeigu jaučiate, kad svogūnai, česnakai ar brokoliai žaliame pavidale jums netinka, verta pagalvoti apie daržovių kepimą, virimą ar sulčių spaudimą – taip rizika pagerės, o nauda išliks. Be to, kai kurios žalios daržovės, pavyzdžiui, morkos ar žaliosios pupelės, nemažai daliai žmonių su DŽS sukelia mažiau nemalonių pojūčių.

Kodėl žalios daržovės gali pabloginti DŽS

Nors ne visi žmonės pajunta tą patį efektą, įvairūs tyrimai parodė, kad tam tikri maisto produktai gali sukelti DŽS simptomų paūmėjimą, tačiau tai labai individualu. Vis dėlto žinomos priežastys, kodėl žalios daržovės kai kam išprovokuoja pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi, vidurių užkietėjimą ar viduriavimą.

• Skaidulos. Žalių daržovių audiniai kieti, todėl skaidulos, o ypač celiuliozė, sunkiau virškinamos. Didesnis „šiurkštumas“ gali erzinti žarnyną.
• FODMAP angliavandeniai. Dalis daržovių turi sunkiau įsisavinamų angliavandenių (fermentuojami oligo-, di-, monosacharidai ir polioliai). Šios medžiagos linkusios sukelti diskomfortą kai kuriems žmonėms su pažeidžiu virškinimu.
• Daržovių kiekis. Dažnai valgant didesnius kiekius žalių daržovių, kaip salotose, žarnynui tenka didesnė apkrova.

Svarbu paminėti, kad kai kurios daržovės gali netikti nepriklausomai nuo to, ar jos žalios, ar termiškai apdorotos. Pavyzdžiui, pievagrybiai, salierai, žiediniai kopūstai, svogūnai ir cukrinės žirnelės yra žinomi kaip stipriai FODMAP turintys produktai. Jie dažnai sukelia nemalonių virškinimo simptomų žmonėms su DŽS.

Kaip išsiaiškinti, kurios žalios daržovės tinka?

Kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja į daržoves, todėl tam, kad suprastumėte, kurios daržovės jums netinka, reikės šiek tiek eksperimentavimo. Jei pastebite, kad žalių daržovių valgymas simptomų nesukelia – jų riboti nėra būtina.

Tiems, kuriems kyla įtarimų dėl tam tikrų produktų, patariama pabandyti iš raciono pašalinti vieną ar kitą daržovę ir stebėti, ar savijauta pagerėja. Šis procesas gali užtrukti, tačiau įdėmiai sekant reakcijas, pavyks išskirti tuos produktus, kurių verta vengti.

Kokios daržovės gali būti labiausiai problemiškos?

• Artišokai
• Šparagai
• Burokėliai
• Brokoliai
• Kininiai kopūstai
• Briuselio kopūstai
• Balti kopūstai
• Žiediniai kopūstai
• Salierai
• Rauginti kopūstai
• Kukurūzai
• Česnakas
• Pievagrybiai
• Okra
• Svogūnai
• Žirneliai (cukriniai, sniego)
• Porai (baltosios dalys)
• Šalotai

Lapai, tokie kaip kopūstai, salotos ar gražgarstės, dažnai įvardijami kaip mažai FODMAP turintys produktai, tačiau net ir ši grupė ne visiems tinka – jautresniems žmonėms jie taip pat gali sukelti diskomfortą.

Kaip daržoves padaryti draugiškesnes DŽS turinčiam žmogui?

Nusprendus sumažinti žalių daržovių kiekį racione arba jų visiškai atsisakyti, gali kilti baimė pritrūkti vitaminų. Laimei, yra keletas būdų, kaip daržovės tampa lengviau virškinamos ir išlaiko naudas.

• Susmulkinkite daržoves ir pašalinkite kietas dalis – žievę, sėklas, kotelius, stiebus. Taip sumažinsite dirglumą virškinimo trakte.
• Terminis apdorojimas. Kepimas, virimas ar garinimas padeda suskaidyti ląstelieną, todėl žarnynui tampa lengviau. Taip išsaugoma dauguma naudingų medžiagų.
• Pavirtimas tyrelėmis. Sumalkite virtas daržoves iki vientisos konsistencijos – tai palengvins virškinimą. Daržovių piurė puikiai tinka sriuboms ir padažams.
• Spauskite sultis. Tai galimybė gauti naudingų medžiagų, nors netenkama daug skaidulų, tačiau sultys dažnai geriau toleruojamos.
• Daržovių sultiniai ar nuovirai – šilta alternatyva tiems, kurie vengia žalių daržovių, bet nori iš jų gauti naudingų medžiagų.

Dalis žmonių su DŽS be problemų toleruoja morkas, paprikas, žaliasias pupeles, ridikus ar pomidorus net ir žalias. Atraskite, kas geriausiai tinka jums individualiai.

Trumpai

Ne visi žmonės, sergantys DŽS, vienodai reaguoja į žalias daržoves – kai kuriems jos sukelia simptomų paūmėjimą, kiti jų toleranciją jaučia didesnę. Ieškant komfortiškiausio būdo gauti būtinų maistinių medžiagų, verta bandyti daržoves ruošti kitaip – virti, kepti, malti ar spausti sultis. Prireikus, paieškokite individualiai tinkamų alternatyvų. Jei keisdami mitybą nepajuntate pagerėjimo, pasitarkite su specialistu – kartais simptomai gali būti susiję ir su kitomis virškinamojo trakto ligomis.