Dešiniojo prieširdžio veikimas

Dešinysis prieširdis – tai viena iš keturių širdies kamerų, atliekanti labai svarbų vaidmenį kraujo apytakoje. Čia susirenka deguonies stokojantis (veninis) kraujas iš viso kūno, kuris vėliau siunčiamas į plaučius, kad būtų praturtintas deguonimi. Sutrikus dešiniojo prieširdžio veiklai, gali išsivystyti įvairios ligos, susijusios su širdies ritmo sutrikimais, trombų susidarymu ar net širdies nepakankamumu.

Dešiniojo prieširdžio veikla

Širdis yra sudėtingas raumeninis organas, sudarytas iš keturių kamerų: viršutinių, vadinamų prieširdžiais, ir apatinių – skilvelių. Prieširdžiai yra plonesni, jų funkcija – pasyviai surinkti kraują, o stambūs skilveliai aktyviai pumpuoja kraują į plaučius ir visą organizmą.

Dešinysis prieširdis gauna veninį kraują iš dviejų pagrindinių venų: viršutinės ir apatinės tuščiosios venos. Taip pat čia patenka kraujas iš paties širdies raumens per vadinamąjį vainikinį sinusą. Iš dešiniojo prieširdžio kraujas pereina pro triburį vožtuvą į dešinįjį skilvelį, iš kur jis keliauja į plaučius. Čia kraujas prisotinamas deguonies ir sugrįžta į širdį – jau į kairįjį prieširdį.

Be to, dešinysis prieširdis yra itin svarbus širdies elektrinės sistemos narys. Jame yra vadinamasis sinusinis mazgas – pagrindinis širdies ritmo generatorius. Jis inicijuoja elektrinį impulsą, kuris paskelbia prieširdžiams susitraukti ir perduoda signalą į skilvelius.

Anatominė sandara

Dešinysis prieširdis yra viršutinėje dešinėje širdies pusėje, šiek tiek žemiau ir šalia kairiojo prieširdžio. Jo forma gana apvali, prie išorinės dalies matomas vadinamasis dešiniojo prieširdžio ausytė.

Prieširdį nuo dešiniojo skilvelio skiria triburis vožtuvas – jis atsidaro, kai kraujas iš prieširdžio patenka į skilvelį. Tarp dešiniojo ir kairiojo prieširdžio yra pertvara, kuri įprastai yra be tarpelio, tačiau daliai žmonių (iki 25 %) gali būti išlikęs nedidelis jungiamasis tarpas – vadinamas atviru ovaliuoju langeliu.

Kokios ligos gali paveikti dešinįjį prieširdį?

Įvairūs sutrikimai gali būti tiek įgimti (atsiradę nuo gimimo), tiek įgyti vėliau. Jie gali pakeisti prieširdžio formą, funkcionavimą arba jo sienelių vientisumą, taip pat turėti įtakos kraujo pratekėjimui, didelei trombų ir insulto rizikai.

Įgimtos dešiniojo prieširdžio ligos

• Atviras ovalusis langelis (PFO): išlikęs vaisiaus laikų ryšys tarp prieširdžių. Gali didinti insulto ar migrenos riziką.
• Prieširdžių pertvaros defektas (ASD): nenormalus junginys tarp dešiniojo ir kairiojo prieširdžių, sukeliantis kraujo susimaišymą. Priklausomai nuo defekto dydžio, gali lemti širdies nepakankamumą, aritmijas, insultą ar plaučių hipertenziją, kartais reikia chirurginės korekcijos.
• Prieširdžių pertvaros aneurizma: pertvaros tarp prieširdžių audinių išsipūtimas, dažnai siejamas su atviru ovaliuoju langeliu ir gali padidinti insulto riziką.
• Ebsteino anomalija: reta įgimta liga, kai dešinės pusės širdies struktūros yra išsivysčiusios netinkamai – mažas skilvelis, didelis prieširdis, pakitęs vožtuvas. Dažnai prireikia chirurginio gydymo.

Įgytos ligos ir sutrikimai

• Dešiniojo prieširdžio padidėjimas dėl lėtinių širdies ar plaučių ligų.
• Augliai: gali vystytis pirminiai gerybiniai bei piktybiniai navikai, taip pat metastazės iš kitų organų.
• Trombo susidarymas – kraujo krešuliai prieširdyje.
• Uždegiminiai procesai (endokarditas) gali sutrikdyti prieštidžio darbą.

Aritmijos ir funkciniai sutrikimai

• Prieširdžių virpėjimas – dažna širdies ritmo permaina, kylanti dėl elektrinio audinio problemų prieširdyje.
• Prieširdžių plazdėjimas.
• Netipiniai elektriniai laidumo keliai, sukeliantys greitą širdies plakimą (pvz., atrioventrikulinę reentrantinę tachikardiją).

Kai kuriems žmonėms aritmijos nesukelia jokių nemalonių pojūčių, tačiau neretai pasireiškia širdies permušimais, dusuliu, silpnumu, praradus sąmonę ar net krūtinės skausmu. Šie simptomai ženklina, kad būtina kreiptis pas gydytoją, nes kai kurios aritmijos gali didinti apkrovą širdžiai bei insulto riziką.

Apibendrinimas

Dešinysis prieširdis užtikrina, kad iš viso kūno surinktas deguonies neturintis kraujas būtų nukreipiamas į plaučius prisotinti deguonimi. Sutrikus prieširdžio veiklai, kuriai įtakos gali turėti tiek įgimtos, tiek vėliau išsivysčiusios ligos, išauga aritmijų, trombų ir insulto pavojus. Rūpinimasis širdimi ir ankstyvas problemų atpažinimas gali padėti išvengti sunkių komplikacijų.