Rūkymo poveikis cholesteroliui ir širdžiai

Dažniausiai apie rūkymo poveikį ilgalaikei sveikatai pagalvojame kalbėdami apie plaučių ligas ar vėžį. Tačiau rūkymas daro žalingą įtaką ir kitiems organams, ypač širdžiai bei kraujagyslėms.

Kaip rūkymas veikia cholesterolio pusiausvyrą?

Cholesterolis dažniausiai siejamas su tuo, ką valgome, tačiau jo balansui taip pat itin svarbu, kas patenka į mūsų plaučius. Nors neretai rūkymas kaltinamas dėl plaučių ar burnos vėžio, ši žalinga veikla turi didelę įtaką ir širdies, kraujagyslių sveikatai. Bet kaip tiksliai tabako dūmai susiję su padidėjusiu cholesteroliu?

Cigaretėse gausu kenksmingų medžiagų, tarp kurių išsiskiria labai aktyvi cheminė medžiaga – akroleinas. Ši gelsva garų forma atsiranda deginant augalinę medžiagą, taip pat ir tabaką. Akroleinas pasižymi aštriu kvapu ir yra toks reaktyvus, kad naudojamas net pesticidų bei kai kurių cheminių ginklų gamyboje. Įkvėpus šios medžiagos, ji lengvai patenka į kraują ir, kaip manoma, trikdo cholesterolio apykaitą organizme, taip prisidėdama prie širdies ligų išsivystymo.

Cholesterolio svarba ir jo tipai

Nors cholesterolis dažnai minimas neigiame kontekste, jis yra natūraliai mūsų kūne susidaranti riebi medžiaga. Kepenys gamina cholesterolį, kuris būtinas hormonų gamybai ir maisto virškinimui. Per kraują jis keliauja susirišęs su tam tikrais baltymais.

• Mažo tankio lipoproteinai (MTL) – vadinamasis „blogasis“ cholesterolis. Jis išnešioja cholesterolį į audinius.
• Aukšto tankio lipoproteinai (ATL) – dar vadinami „geruoju“ cholesteroliu, surenka riebalų perteklių ir grąžina jį į kepenis.

Sveikos širdies labui rekomenduojama, kad MTL būtų žemas, ATL pakankamai aukštas, o bendras cholesterolio kiekis neviršytų nustatytų normų. Riebus maistas ir rūkymas išderina šią pusiausvyrą. Akroleinas sunaikina baltymus, atsakingus už „gerojo“ cholesterolio darbą – prasčiau šalinami riebalai, jie kaupiasi kraujyje ir audiniuose.

Kaip akroleinas daro įtaką MTL cholesteroliui?

Ši nuodinga medžiaga kenkia ir „blogajam“ cholesteroliui (MTL), slopindama apsauginį fermentą, kuris saugo MTL vientisumą. Fermentui sutrikus, MTL greičiau oksiduojasi – jo struktūra smarkiai keičiasi. Imuninė sistema nebeatpažįsta pakitusio MTL, todėl ima reaguoti – siunčia baltuosius kraujo kūnelius ir kitas uždegimą sukeliančias medžiagas į pažeistas vietas. Čia ima kauptis riebalai, didėja uždegimas, o tai dar labiau skatina širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi. Tyrimai rodo, kad kuo daugiau oksiduoto MTL kraujyje, tuo didesnė infarkto ar insulto tikimybė.

Genetika ir polinkis į širdies ligas rūkant

Nors tabako dūmuose esantys toksinai pavojingi visiems, jų poveikis sveikatai skiriasi. Tyrimai leidžia teigti, kad genetinis paveldėjimas lemia, kaip rūkymas paveiks jūsų širdį.

Daugiau kaip pusė žmonių turi įprastą baltymą – cholesterylesterių pernašos baltymą (CETP), kuris reguliuoja „blogojo“ ir „gerojo“ cholesterolio santykį. Jei CETP veikia per stipriai dėl genetinio defekto, jis suskaido „gerąjį“ cholesterolį iki smulkių dalelių, kurios greitai pašalinamos iš kraujo. Tokiu būdu ATL kiekis sumažėja. Rūkymas taip pat mažina „gerojo“ cholesterolio lygį, todėl genetinis polinkis kartu su žalingu įpročiu dar labiau padidina širdies ligų grėsmę. Tyrimai rodo, kad rūkantieji, turintys šį genetinį defektą, širdies smūgį gali patirti net 12 metų anksčiau nei nerūkantys asmenys. Tie, kurie defekto neturi, rizikuoja panašiai kaip nerūkantys.

Cholesterolio sankaupos gali užkimšti kraujagysles

Nesvarbu, dėl kokių priežasčių organizme kaupiasi cholesterolis – ilgainiui tai gresia rimtomis kraujagyslių ligomis.

Padidėjęs bendras cholesterolis ir „blogasis“ cholesterolis sukelia kraujagyslių uždegimus bei lemia apnašų (plokštelių) susidarymą ant jų sienelių. Iš pradžių šios sankaupos yra minkštos, tačiau laikui bėgant kietėja, gali įtrūkti ir sukelti krešulių. Kuo daugiau tokių apnašų ar trombų kraujagyslėse, tuo sunkiau kraujui cirkuliuoti, ir širdis turi dirbti stipriau, kad aprūpintų organizmą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis.

Ši būklė – vadinama ateroskleroze – progresuoja, mažindama įvairių organų aprūpinimą krauju. Jei dėl kraujagyslių užsikimšimo smarkiai sumažėja kraujotaka širdyje, išsivysto vainikinių arterijų liga. Sumažėjus kraujo tekėjimui į smegenis kiltų insulto grėsmė.

Kiti rizikos veiksniai ir sveikesnių sprendimų svarba

Rūkymas nėra vienintelis veiksnys, lemiantis cholesterolio kiekį bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką – įtakos turi ir mityba, fizinis aktyvumas. Norint mažinti pavojų, svarbu ne tik atsisakyti rūkymo, bet ir pasirūpinti sveikesne gyvensena bei pasitarti su specialistais dėl cholesterolio kontrolės sprendimų.