Anglies dioksido kaupimosi ir miego ryšys

Anglies dioksidas – tai bekvapis ir bespalvis dujų pavidalo junginys, kuris kartais kaupiasi kraujyje esant miego sutrikimams. Ši molekulė sudaryta iš vieno anglies ir dviejų deguonies atomų, o jos trumpinys – CO₂. Kasdieniame gyvenime dažniausiai naudojamas būtent šis cheminis žymuo.

Anglies dioksido atsiradimas

Į aplinkos orą anglies dioksidas patenka natūraliai – jį išskiria degančios organinės medžiagos, taip pat vykstant organizmų kvėpavimo procesui. Ši duja vadinama ir šiltnamio efektą sukeliančia medžiaga dėl jos poveikio atmosferai. Įprastai atmosferoje jos yra tik apie 0,04 proc. Dalis anglies dioksido pašalinama fotosintezės metu – žali augalai jį pasisavina savo augimo procesams.

Metabolizmas ir pašalinimas iš organizmo

Žmogaus organizme anglies dioksidas susidaro kiekvienos ląstelės viduje, kuomet vyksta energijos gamyba iš maistinių medžiagų. Didžioji dalis šios dujos pašalinama su iškvepiamu oru per plaučius. Tačiau jei kvėpavimas tampa sunkus ar nutrūksta – anglies dioksidas ima kauptis kraujotakoje. Esant dideliam kiekiui, žmogus gali jausti mieguistumą, o labai didelis perteklius pavojingas gyvybei ir gali baigtis sąmonės netekimu ar net mirtimi.

Kaip miego sutrikimai veikia anglies dioksido kiekį?

Vienas svarbių veiksnių, lemiančių anglies dioksido kaupimąsi, yra tam tikros kvėpavimą trikdančios miego ligos. Tai dažniausiai miego apnėja, centrinės hipoventiliacijos ar nutukimo hipoventiliacijos sindromas.

Miego apnėja ir dusulys miego metu

Miego apnėja laikoma viena iš dažnesnių miego ligų. Jai būdingos trumpalaikės kvėpavimo pauzės miego metu – dėl to žmogus laikinai nustoja kvėpuoti. Tokiais momentais anglies dioksidas nespėja būti pašalintas, todėl jo kiekis kraujyje didėja. Susikaupus anglies dioksido, miegantis žmogus dažnai prabunda su dusulio jausmu, stipriai įkvepia oro. Tokioje būsenoje kvėpavimas gali sustoti vos kelioms sekundėms, bet kartais užsitęsia tiek, kad ima mėlynuoti oda dėl deguonies trūkumo.

Galvos skausmai ir kiti simptomai

Vienas iš subtilių požymių, kuriuos pastebi žmonės, turintys miego apnėją – dažnas rytinis galvos skausmas. Tai dažniausiai susiję su tuo, kad miego metu kvėpuoti sunku ir dėl šios priežasties ryte galima pabusti pavargus, su skausmu galvoje. Tačiau svarbu žinoti, kad galvos skausmą gali lemti ir kitokie veiksniai: įtampa raumenyse, užgulta nosis ar alergijos.

Kas yra hiperkapnija?

Kai kraujyje pradeda kauptis pernelyg daug anglies dioksido, ši būklė vadinama hiperkapnija. Daugelis žmonių gali nejausti jokio diskomforto, tačiau kartais pasireiškia mieguistumas ar dėmesio stoka. Sunkesniais atvejais gali stiprėti širdies plakimas, padidėti kraujospūdis ar traukuliai, o negydant ši būklė gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą.

Ką daryti, jei įtariate problemą?

Susirūpinimą turėtų kelti tokie požymiai kaip ryte dažnai atsirandantis galvos skausmas, nuolatinis nuovargis ar dusulio epizodai miegant. Jei pastebite šiuos simptomus, verta pasitarti su sveikatos specialistu ir aptarti, ar jūsų organizme gali kauptis anglies dioksidas, bei išsiaiškinti galimas priežastis.