Kaip imuninė sistema reaguoja į peršalimą

Peršalimo metu organizmas akimirksniu sureaguoja į virusinę infekciją. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai, tokie kaip varvanti ar užgulusi nosis ir kosulys, nėra tiesioginis viruso poveikis organizmui. Tai ženklai, kad jūsų imuninė sistema intensyviai kovoja su peršalimo sukėlėju.

Kaip organizmas reaguoja į peršalimą

Vos tik peršalimo virusas patenka į nosies gleivinę ar sinusus, jis prisitvirtina prie vidinių gleivinės ląstelių. Virusui pradėjus daugintis, organizmo imuninės ląstelės atpažįsta pavojų ir pradeda atsaką. Pirmoji imuninės sistemos reakcija įsijungia po maždaug dviejų dienų – suaktyvėjusios ląstelės pradeda išskirti tam tikras chemines medžiagas, vadinamas citokinais.

Dėl šių medžiagų kraujagyslės išsiplečia, kad imuninės ląstelės galėtų laisvai pasiekti pažeistas vietas. Dėl to jaučiamas nosies užgulimas, spaudimas ar net lengvas skausmas. Be to, imuninės ląstelės išskiria papildomų medžiagų, kurios padeda neutralizuoti virusą, tačiau gali sukelti gleivinės patinimą bei padidinti skysčių kaupimąsi – todėl ima tįsti nosis, atsiranda kosulys.

Kodėl pasireiškia simptomai

Peršalimo virusai patys tiesiogiai neardo gleivinės ląstelių, kaip tai daro, pavyzdžiui, gripo virusas. Visgi peršalimui būdingi simptomai atsiranda dėl ypač aktyvaus organizmo imuninio atsako.

Dažniausi požymiai, kad jūsų organizmas kovoja su peršalimu, išryškėja per pirmąsias tris dienas. Jie gali pasireikšti kaip:

• Kūno skausmai
• Nosies užgulimas
• Kosulys
• Sumažėjęs apetitas
• Bendras nuovargis
• Sumažėjusi energija
• Nedidelis galvos skausmas
• Nedidelis temperatūros pakilimas
• Tekanti ar užsikimšusi nosis
• Erzinantis ar skaudantis gerklė
• Čiaudulys

Kaip imuninė sistema apsaugo ateityje

Imuninės ląstelės, kovodamos su peršalimo virusu, “pasimoko” jį atpažinti. Šis procesas vadinamas jautrumu patogenui. Tuomet organizmas pradeda gaminti antikūnus – baltymus, prisijungiančius prie konkretaus viruso ir užduodančius signalą imuninei sistemai jį sunaikinti.

Persirgus peršalimu, dalis šių antikūnų lieka organizme. Kitą kartą susidūrus su tuo pačiu virusu, imuninė sistema sureaguoja greičiau ir efektyviau. Dėl to antrą kartą susirgus dažnai liga trunka trumpiau arba simptomai esti silpnesni.

Kodėl peršalimu sergame dažnai

Nors imuninė sistema sugeba įsiminti atskirus virusus, peršalimą sukelia daugiau nei 200 skirtingų virusų rūšių. Didžiausią jų dalį sudaro rinovirusai, kurie be peršalimo gali sukelti ir sinusitus ar net išprovokuoti astmos priepuolius.

Be rinovirusų, peršalimą sukelia ir kiti virusai:

• Respiracinis sincitinis virusas (RSV): Ypač užkrečiamas, dažniausiai sunkiai serga kūdikiai, vyresnio amžiaus žmonės ar asmenys su susilpnėjusia imunine sistema.
• Paragripo virusai: Nepaisant pavadinimo, tai nėra tie patys virusai, kurie sukelia gripą.
• Adenovirusai: Gana dažnas peršalimo sukėlėjas. Yra adenoviruso tipų, pavyzdžiui, 14-as tipas, galintis išprovokuoti sunkias ligas, tokias kaip plaučių uždegimas.
• Koronavirusai: Šeima virusų, kurios dalis sukelia paprastus peršalimus, bet tarp jų yra ir pavojingesnių (pvz., COVID-19 virusas ar kitos kvėpavimo takų ligos). Daugelis žmonių bent kartą gyvenime perserga infekcija, kurią sukelia koronavirusas.
• Metapneumovirusas: Dažniausiai sukelia lengvas viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų infekcijas. Aktyviausias žiemos ir ankstyvo pavasario mėnesiais.

Būtent dėl tokios įvairovės, per gyvenimą žmonės peršalimu serga vidutiniškai kelis kartus per metus.

Ar bus vakcina nuo peršalimo?

Viso pasaulio mokslininkai kuria vakcinas, kurios paruoštų organizmą gynybai prieš konkrečius virusus, neprivalant persirgti liga. Tačiau, skirtingai nei gripo, ar kitų aiškiai apibrėžtų virusų vakcinos, apsauga nuo peršalimo yra sudėtinga dėl didžiulės virusų įvairovės. Vien universalios vakcinos, kuri apsaugotų nuo visų peršalimo sukėlėjų, sukurti kol kas nepavyko.

Apibendrinimas

Peršalimą gali sukelti keli šimtai skirtingų virusų rūšių. Organizmas į infekciją reaguoja iš karto – aktyvinama imuninė sistema, kurios veiklos rezultatas yra būdingi simptomai. Po ligos dalis antikūnų lieka ir ateityje padeda apsisaugoti nuo to paties viruso.

Vis dėlto, net ir atmintis apie vieną virusą negarantuoja ilgalaikės apsaugos – dėl gausybės virusų rūšių užsikrėsti galime vėl ir vėl.

Kaip stiprinti imunitetą

Jūsų imuninės sistemos stiprumą lemia ne tik genai, bet ir gyvenimo būdas. Norint sumažinti peršalimo tikimybę, svarbu valgyti visavertį maistą, reguliariai judėti, išmokti valdyti stresą ir užtikrinti pakankamą poilsį. Sveikesnis gyvenimo būdas užtikrina, kad kūnas geriau apsigintų nuo virusinių ligų.