Premenstruacinio disforinio sutrikimo chirurginis gydymas

Premenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS) pasireiškia tada, kai organizmas tampa ypač jautrus lytinių hormonų – estrogenų ir progesterono – pokyčiams. Manoma, kad šis jautrumas kyla dėl genetinių pokyčių, lemiančių, kaip smegenys reaguoja į hormonų svyravimus.

Įprastai PMDS simptomai pasireiškia tik antroje ciklo pusėje, maždaug dvi savaites iki mėnesinių. Jie susiję ne tiek su pačiais hormonais, kiek su jų svyravimu po ovuliacijos, kai keičiasi organizmo hormoninė pusiausvyra.

PMDS gydymo galimybės

Šiuo metu veiksmingų gydymo būdų nėra daug. Dalį vaistų veikia sustabdydami ovuliaciją ir taip sumažindami hormonų svyravimus. Kiti preparatai padeda tiesiogiai reguliuoti smegenų cheminį balansą, kuris sutrinka dėl netipinės reakcijos į menstruacinio ciklo hormonus.

Jei svarstomas chirurginis gydymas, dažniausiai tai reiškia, kad kitos priemonės nepadėjo arba buvo neveiksmingos. Chirurginis gydymas laikomas neatgręžtamu – po jo nebegalėsite nei ovuliuoti, nei pastoti.

Chirurginis gydymas: kas tai ir kada jis taikomas?

Kartais, kai išbandomos visos įmanomos medicinos bei alternatyvios pagalbos priemonės, o simptomai vis dar stiprūs, gydytojas gali rekomenduoti chirurginį gydymą. Toks gydymo būdas visiškai sustabdo ovuliaciją ir menstruacinius hormonų svyravimus, tad pajuntamas aiškus palengvėjimas.

PMDS chirurginio gydymo esmė – abipusė kiaušidžių šalinimo operacija. Kai kuriais atvejais papildomai gali būti šalinama ir gimda (histerektomija) arba kartu su kiaušidėmis – kiaušintakiai (tai vadinama abipuse salpingo-ooforektomija).

Kiaušidžių pašalinimas

Būtent kiaušidės gamina pagrindinius reprodukcinius hormonus. Jas pašalinus, susilpnėja ovuliaciniai hormonų pokyčiai ir nurimsta PMDS simptomai. Tačiau po šios operacijos organizmas įžengia į menopauzę.

Gimdos pašalinimas

Pati gimda hormonų negamina, todėl jos pašalinimas vidutinio sunkumo PMDS simptomams įtakos neturi. Visgi kai kurios moterys pasirenka šį žingsnį norėdamos sumažinti gausų kraujavimą. Šalinus gimdą ir kiaušides, galima paskirti tik estrogenų pakaitą – nebūtina vartoti progesterono.

Kiaušintakių pašalinimas

Kiaušintakiai lytinių hormonų taip pat neprodukuoja. Jų rolė – pagelbėti apvaisintam kiaušinėliui pasiekti gimdą. Pastaruoju metu, siekiant sumažinti tam tikrų kiaušidžių vėžio tipų riziką, rekomenduojama per operaciją šalinti ir kiaušintakius.

Kriterijai: kada verta svarstyti operaciją?

Chirurginis gydymas yra negrįžtamas, todėl būtina atidžiai įvertinti visas aplinkybes. Nors po operacijos greitai pajuntamas simptominio palengvėjimo poveikis, svarbu atsižvelgti į ilgalaikius sveikatos pokyčius prasidėjus menopauzei. Prieš priimant sprendimą, verta pasitarti su specialistu ir aptarti šiuos kriterijus:

• Tikslus diagnozės patvirtinimas. Kadangi gydymo pasekmės svarbios visam gyvenimui, būtina įsitikinti, kad diagnozuotas būtent PMDS, o ne kitos nuotaikos sutrikimo formos. Rekomenduojama bent du ciklus žymėtis simptomus ir kartu su gydytoju vertinti jų dinamiką.
• Prognozuojamas atsakas į gydymą. Yra tam tikrų vaistų (pavyzdžiui, GnRH agonistų), kurių pagalba galima laikinai sustabdyti kiaušidžių funkciją ir įvertinti, kaip organizmas reaguos į hormonų stygių.
• Pakaitinės hormonų terapijos toleravimas. Medicininė menopauzė, sukelta vaistais, leidžia iš anksto numatyti, ar bus reikalingas hormonų pakaitalas, ir kaip organizmas jį priims.
• Apsisprendimas dėl šeimos planavimo. Po operacijos išlieka negrįžtamas nevaisingumas – negalėsite nei pastoti, nei išnešioti kūdikio. Prieš žengdamos šį žingsnį, moterys kviečiamos pasikalbėti su gydytoju, o prireikus, gauti ir psichologinę pagalbą.

Galiausiai, jei kyla minčių apie chirurginį gydymą PMDS, tai dažniausiai reiškia, kad likusios galimybės jau buvo išnaudotos ir ieškote pagalbos palengvinti gyvenimo kokybę. Rekomenduojama tartis su patikimu gydytoju ir prireikus kreiptis į pagalbos grupes. Tai padės priimti informuotą sprendimą ir gyventi kuo kokybiškiau net ir su šia sudėtinga liga.