Kaip diagnozuojami uždegiminiai žarnyno susirgimai (UŽS)

Uždegiminė žarnyno liga (UŽL) – tai ilgalaikė būklė, kurią nustatyti gali būti ne taip paprasta. Pagrindiniai žingsniai siekiant diagnozės – išsamus simptomų stebėjimas, kraujo tyrimai, vaizdiniai tyrimai ir kitų galimų sutrikimų pašalinimas. Laiku nustačius UŽL, galima greičiau pradėti gydymą ir geriau kontroliuoti ligos eigą.

Simptomų stebėjimas namuose

Savo būklės stebėjimas prasideda nuo simptomų užrašymo. Nors namuose atlikti specialių testų šiai ligai patvirtinti negalima, simptomų žurnalas tampa svarbia pagalba gydytojui. Užfiksuokite, kaip dažnai patiriate nepraeinantį viduriavimą, ar pastebite kraują ar gleives išmatose, ar pakyla temperatūra, ar kamuoja pilvo skausmai.

Taip pat verta pasižymėti, jei kyla pykinimas, nuovargis, galvos skausmas ar netenkate svorio. Savo užrašus parodykite gydytojui – tai gali padėti tiksliau įvertinti jūsų būklę ir prireikus paskatins nukreipti jus pas virškinamojo trakto specialistą.

Pagrindiniai požymiai ir skausmo vietos

UŽL paprastai pasireiškia įvairiais pilvo skausmais: nuo nestipraus maudimo iki stiprių dieglių. Dažnai pasitaiko skausmingi spazmai pilvo srityje, kurie gali padėti gydytojui atskirti, ar tai Krono liga (dažniau jaučiamas diskomfortas ties viduriu ar apatine dešine pilvo dalimi), ar opiniu kolitu (būdingas skausmas ties išange).

Kraujo ir kiti laboratoriniai tyrimai

Siekdamas išsiaiškinti ligos priežastį, gydytojas paskiria įvairius laboratorinius tyrimus, atsižvelgdamas į jūsų ir jūsų šeimos anamnezę bei simptomus. Tyrimais dažnai siekiama ne tik patvirtinti UŽL, bet ir atmesti kitas ligas, taip pat įvertinti, ar nėra susirgimų, galinčių išsivystyti kartu su UŽL, pavyzdžiui, artrito.

• Visuotinis kraujo tyrimas: vertinamas baltųjų ir raudonųjų kraujo kūnelių kiekis. Padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius įspėja apie uždegimą, o sumažėjęs eritrocitų kiekis gali reikšti vidinį kraujavimą arba anemiją.
• Slaptas kraujas išmatose: šis testas padeda rasti kraujo pėdsakus, kurių plika akimi nematyti. Taip pat galima ištirti, ar nėra bakterinės infekcijos.
• Elektrolitų balansas: matuojami tokie rodikliai kaip natris, kalis, chloridai ir anglies dioksidas, nes ilgas viduriavimas gali lemti pavojingus sutrikimus.
• Kepenų fermentų tyrimai: tikrinami tam tikri fermentai ir baltymai, nes ilgas žarnyno sutrikimas gali paveikti maistinių medžiagų įsisavinimą ir kepenų veiklą.

Vaizdiniai tyrimai ir procedūros

Kokius tyrimus paskirti, nusprendžia gydytojas atsižvelgdamas į simptomus bei pirminius tyrimų rezultatus. Vienam žmogui gali prireikti kelių skirtingų tyrimų, kad būtų tiksliau nustatyta diagnozė arba atmestos kitos galimos ligos.

• Pilvo rentgenas: suteikia greitą ir paprastą vaizdą apie žarnyno būklę – ar nėra susiaurėjusios, išsiplėtusios ar užsikimšusios žarnos dalies.
• Bario klizma: specialus rentgeno tyrimas, padedantis aiškiau pamatyti tiesiosios žarnos ir storojo žarnyno gleivinę, diagnozuoti polipus, navikus ar divertikulus.
• Viršutinio virškinamojo trakto tyrimas: tiriamas stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos vidus, prireikus net ir kitos plonosios žarnos dalys.
• Sigmoidoskopija: tyrimo metu apžiūrima apatinė storoji žarna: tiesioji žarna ir sigma. Galima rasti uždegimą, opų ar nenormalių išaugų.
• Kolonoskopija: leidžia ištyrinėti visą storąją žarną, paimti mėginius biopsijai, aptikti vėžį, opas ir uždegiminius pokyčius.
• Viršutinė endoskopija: apžiūrimas stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos vidus. Šis tyrimas padeda nustatyti pykinimo, vėmimo, refliukso, kraujavimo ar virškinimo sutrikimų priežastis.

Diferencinės diagnozės

Daugelis žarnyno ligų simptomų yra panašūs, todėl gydytojas visada turi atmesti kitas galimas priežastis. Tipinė UŽL simptomatika gali priminti ir kitas būkles, todėl reikia atlikti tikslius tyrimus.

• Parazitinės žarnyno infekcijos
• Dirgliosios žarnos sindromas
• Divertikulitas
• Celiakija
• Storosios žarnos navikai

Gydymo galimybės

Nors UŽL neišgydoma, ligos eigą galima valdyti ir simptomus sumažinti. Kiekvienam pacientui gydymas parenkamas individualiai, priklausomai nuo būklės tipo ir sunkumo.

• 5-aminosalicilatai: efektyviai mažina žarnyno uždegimą
• Biologiniai vaistai: blokuoja imuninės sistemos sukeltą uždegimą
• Gliukokortikosteroidai: skirti greitam uždegimo sumažinimui
• Imunomoduliatoriai: padeda kontroliuoti žarnyno uždegimą ir priepuolius, slopindami imuninį atsaką
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo: mažina skausmą ir uždegimą
• Vaistai nuo viduriavimo: padeda suvaldyti viduriavimą ir šlapimo nelaikymą
• Antibiotikai: skiriami esant infekcijos rizikai

Jei gydymas vaistais tampa nebeefektyvus, gali būti pasiūlyta operacija – pašalinti pažeistus žarnyno segmentus ar net dalį storojo žarnyno.

Santrauka

Uždegiminė žarnyno liga diagnozuojama kompleksiškai: svarbios ne tik simptomų apžvalga ir kraujo tyrimai, bet ir išsamūs vaizdiniai bei laboratoriniai tyrimai. Nepaisant to, kad diagnozavimo procesas neretai užtrunka, teisingas ir laiku nustatytas sutrikimas leidžia pradėti veiksmingą gydymą ir pagerinti gyvenimo kokybę.