Furunkulas ar spuogas: požymiai, priežastys ir gydymo būdai

Dideli spuogai ir dariniai, tokie kaip furunkulai (pūliniai), neretai atrodo panašiai: atsiranda iškilę, paraudę nelygumai, užpildyti gelsvu, tirštu pūliu. Tačiau nors šie odos pažeidimai iš pirmo žvilgsnio gali būti painiojami, jų kilmė ir gydymas skiriasi.

Kaip atskirti furunkulą nuo spuogo

Pagrindinis skirtumas – kaip ir kodėl jie susiformuoja. Furunkulai dažniausiai kyla, kai bakterija (dažniausiai Staphylococcus aureus) patenka į plauko folikulą. Ši bakterija ir šiaip randama ant odos, tačiau ji tampa pavojinga patekdama po oda per įbrėžimus ar kitas pažeistas vietas.

Spuogas susidaro kitaip – kai užsikemša plauko folikulas dėl perteklinio riebalų (sebumo) ir negyvų ląstelių kiekio. Šis užsikimšimas tampa puikia terpe odos mikroorganizmams daugintis – taip susidaro pūlingas spuogas (pustulė). Spuogus dažniausiai sukelia Cutibacterium acnes bakterija.

Kuo skiriasi išvaizda

Iš pradžių furunkulas ir spuogas atrodo panašiai: abiem atvejais odos paviršiuje susiformuoja raudonas, skausmingas guzas su pūlio sankaupa. Vis dėlto furunkulai dažniausiai auga didesni (kartais net iki golfo kamuoliuko dydžio), jų centre formuojasi pūlio galvutė, o aplinkiniai audiniai gali parausti bei ištinti. Pūlinys gali pradėti tekėti savaime, atsirasti aiškiai matomas gelsvas pūlio kamienas. Uždegimas gali išplisti už plauko folikulo ribų ir paveikti aplinkinius audinius.

Furunkulai kartais susilieja ir po oda sudaro didesnius, pūlingus darinius, vadinamus karbunkulais.

Paprasti spuogai, lyginant su furunkulais, dažniausiai išlieka mažesni – jų dydis svyruoja nuo smeigtuko galvutės iki žirnio. Kartais spuogai suformuoja didesnius, giliau odoje esančius guzelius – tai vadinama cistine ar mazgine (noduline) akne, kurią sunkiau atskirti nuo furunkulo. Tačiau net ir tokie spuogai paprastai nesusijungia į vieną didesnį pūlinį.

Kur dažniausiai atsiranda

Kur atsiras furunkulas ar spuogas, lemia jų susiformavimo pobūdis. Furunkulai dažniausiai pasitaiko tose vietose, kur oda nuolat trinama arba kur daugiausia drėgmės ir plaukų. Dažniausios furunkulų vietos:

• Kirčiai
• Šlaunys
• Krūtinė
• Pažastys

Spuogai dažnesni tose srityse, kur ypač aktyvios riebalų liaukos:

• Veidas
• Nugara
• Krūtinės viršus

Gydymo skirtumai

Furunkulus dažnai tenka gydyti nuosekliai – svarbu padėti ištekėti pūliui. Namų sąlygomis rekomenduojama reguliariai dėti šiltą drėgną kompresą, kuris suminkština odą ir palengvina pūlio nutekėjimą. Tačiau jokiu būdu neverta bandyti jį pradurti ar spausti, nes taip infekcija gali išplisti giliau.

Kai kuriais atvejais, ypač jei pūlinys labai didelis, ilgai negyja arba furunkulų iš karto atsiranda keli, prireikia gydytojo pagalbos – gydytojas gali profesionaliai išleisti pūlį. Jei pūlinys kartojasi arba yra jautriose vietose, gali būti skiriami antibiotikai.

Spuogus paprastai galima kontroliuoti namuose – reguliariai ir švelniai valant odą, naudojant specialias priemones su benzolio peroksidu ar salicilo rūgštimi. Kaip ir esant furunkulams, nebūtina ir nereikia jų spausti ar pradurti, nes tai gali pabloginti situaciją.

Sunkesni aknės atvejai, pavyzdžiui, esant cistinei ar mazginei aknei, gydomi gydytojo paskirtais vaistais – dažnai tai išoriniai ar geriami medikamentai, hormoninės tabletės, o kai kurioms moterims prireikia ir specialių injekcijų ar procedūrų. Jeigu infekcija plinta arba odos būklė labai prasta, gydytojai gali skirti antibiotikus.

• Išoriniai vaistai: adapalenas, tretinoinas, tazarotenas, klaskoteronas
• Hormoniniai preparatai ir kontracepcinės tabletės
• Steroidų injekcijos ar geriami kortikosteroidai
• Izotretinoinas
• Lazerinės procedūros ir cheminiai pilingai
• Chirurginis didelių cistų šalinimas

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Nedidelius pūlinius ar spuogus dažnai galima prižiūrėti namuose, tačiau yra situacijų, kai gydytojo konsultacija būtina. Pagalbos verta ieškoti, jei:

• Furunkulas yra ant veido, nosies ar stuburo srityje
• Odos darinys per 2 savaites visiškai negyja
• Furunkulas itin skauda, didelis, ar sukelia stiprią savijautos pablogėjimą (karščiavimas, šaltkrėtis ir pan.)
• Iš karto atsiranda keli pūliniai

Spuogų atveju rekomenduojama pasikonsultuoti su dermatologu, jeigu:

• Spuogai nuolat pasikartoja, sunkiai gydosi arba išlieka ilgiau nei įprasta
• Ant vidinės šlaunų pusės, pažastų ar kirkšnių randasi skausmingų odos darinių (galbūt tai pūliniai)
• Spuogai atsiranda vaikams, jaunesniems nei 8 metų
• Pradėjote vartoti vaistus, ir tuomet staiga išbėrė
• Odoje formuojasi randai
• Spuogai kelia didelį diskomfortą, trukdo gyvenimo kokybei

Kaip sumažinti riziką

Furunkulų profilaktika

• Kruopščiai dezinfekuokite ir prižiūrėkite net smulkius įbrėžimus ar žaizdeles
• Odos higienai naudokite švelnų antibakterinį muilą
• Visus odos pažeidimus pridenkite steriliu tvarsčiu, kol sugis
• Stiprinkite imunitetą: sveikai maitinkitės, pakankamai judėkite

Spuogų prevencijos pagrindai

• Odos priežiūrai rinkitės neagresyvų, nešveičiamąjį prausiklį – nusiplaukite veidą 1–2 kartus per dieną
• Naudokite priemones su užrašu „be alkoholio“
• Reguliariai plaukite plaukus, ypač jei jie linkę riebaluotis
• Venkite saulės perteklius ir soliariumų

Išvados

Furunkulai (pūliniai) ir dideli spuogai gali atrodyti panašiai, tačiau jų atsiradimo priežastys ir gydymas skiriasi. Furunkulai išsivysto dėl bakterijų sukeltos infekcijos plauko folikule, tuo tarpu spuogai susiformuoja, kai užsikemša odos riebalų liaukos. Dažniausiai spuogai yra smulkesni, dažniausiai pastebimi veido, nugaros ir viršutinės krūtinės srityse, o furunkulai linkę kilti drėgnesnėse, trintį patiriančiose vietose – šlaunų, pažastų ar kirkšnių zonoje.