Galimos galvos skausmų priežastys ir rizikos veiksniai

Galvos skausmas – dažnas sveikatos sutrikimas, kurį patiriame visi, tačiau jų atsiradimo mechanizmai dažnai yra sudėtingi. Nors skausmą sukelia įvairūs veiksniai – nuo genetinių ypatumų iki aplinkos dirgiklių, supratimas apie galvos skausmo kilmę gali padėti rasti efektyvesnių būdų su juo susidoroti. Kviečiame panagrinėti, kokios yra pagrindinės galvos skausmo rūšys, jų simptomai bei dažniausios priežastys.

Kokios yra galvos skausmo rūšys

Galvos skausmai paprastai skirstomi į tris pagrindines grupes. Tai migrena, įtampos tipo skausmas ir klasteriniai galvos skausmai. Šios būklės laikomos pirminiais galvos skausmais – jos vystosi savaime, be kitų ligų įtakos.

• Migrena paprastai jaučiama kaip pulsuojantis, stiprus skausmas vienoje arba abiejose galvos pusėse. Priepuolį gali lydėti pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai ar garsui.
• Įtampos tipo galvos skausmas – tai dažniausiai pasitaikantis skausmo tipas, kuriam būdingas spaudžiantis ar veržiantis pojūtis aplink galvą. Dažnai juntamas ir galvos, kaklo ar pečių raumenų jautrumas.
• Klasteriniai galvos skausmai – retesnė, bet itin stipri galvos skausmo forma. Ji staiga prasideda ir trunka nuo keliolikos minučių iki kelių valandų; dažniausiai skausmas lokalizuojasi aplink akį arba smilkinį, yra intensyvus, deginantis ar duriantis.

Dažniausios galvos skausmo priežastys

Kai kurios galvos skausmo priežastys yra nulemtos genetikos, kitos – mūsų kasdienybėje pasitaikančių veiksnių. Kartais skausmą gali provokuoti paprasti gyvenimo būdo pokyčiai, kiti – rimtesni organizmo sutrikimai.

Genetika ir paveldimumas

Migrena dažnai perduodama šeimoje. Jei migrenos epizodus patiria bent vienas iš tėvų, tikimybė, kad šis polinkis pasireikš ir vaikams, – gana didelė. Mokslininkai jau yra nustatę kelias dešimtis genų pokyčių, susijusių su didesne migrenos rizika, tačiau pats genetinis mechanizmas – sudėtingas, o paveldimos mutacijos dažniausiai didina jautrumą, tačiau jų nepakanka be aplinkos dirgiklių.

Be migrenos, paveldimumas daugiau ar mažiau gali veikti ir įtampos tipo ar klasterinius galvos skausmus. Tačiau ši įtaka yra gerokai mažesnė nei migrenos atveju.

Gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniai

Neretai galvos skausmas kyla veikiant išoriniams dirgikliams. Įmigiai svarbiausi „trigeriai“ yra:

• emocinė įtampa (stresas)
• hormonų pokyčiai (pvz., prieš mėnesines)
• oro permainos
• miego trūkumas ar sutrikimai
• intensyvūs kvapai
• nevalgymas ar praleisti valgiai
• tam tikri maisto produktai (nitratai, kofeinas, alkoholis, aspartamas)

Rūkymas ir alkoholio vartojimas taip pat labai dažnai sukelia įvairų tipų galvos skausmus. Net ir kasdieniai įpročiai – kaip, pavyzdžiui, rytinės kavos atsisakymas arba per dažnas vaistų vartojimas nuo galvos skausmo – gali paskatinti naują skausmo priepuolį (vadinamą „atsitraukimo skausmu“ ar „vaistų sukeliamu skausmu“).

Įtampos tipo galvos skausmo riziką didina nuovargis, bloga laikysena, raumenų mėšlungis kakle, per ilgas badavimas ar net triukšmas. Emocinė įtampa, stiprūs išgyvenimai ir miego trūkumas – labai dažni veiksniai, ypač kai pasireiškia kasdieniame gyvenime.

Kada verta sunerimti?

Nors dažniausiai galvos skausmas yra nepavojingas, kartais jis gali būti sunkesnių ligų signalas. Rimtesnės priežastys – galvos traumos, galvos smegenų augliai, kraujo išsiliejimas, infekcijos arba autoimuniniai procesai. Nedelskite pasikonsultuoti su gydytoju jeigu skausmas yra staigus, labai stiprus, kartu sutriko rega, atsirado silpnumas ar kiti neurologiniai simptomai.

Kaip vystosi skausmas

Galvos skausmą lemia sudėtingi procesai smegenyse. Migrena susijusi su trišakio nervo ir kraujagyslių smegenyse aktyvacija, kuri paskatina uždegimines reakcijas ir sukelia dilgčiojančio ar pulsuojančio skausmo pojūtį. Įtampos tipo skausmą dažniausiai provokuoja raumenų įtampa ir padidėjęs jautrumas skausmui. Klasteriniai galvos skausmai gali būti nulemti sutrikusio hipotalamo (smegenų dalies, atsakingos už paros ritmą) darbo.

Kai kurie mechanizmai, pavyzdžiui, jautrumo didėjimas (sensitizacija), lemia skausmo pasikartojimą ir lėtinimąsi.

Pagrindiniai simptomai

• Pulsuojantis, spaudžiantis arba duriantis skausmas (priklausomai nuo tipo)
• Vienos ar abiejų galvos pusių skausmas
• Kiti pojūčiai: pykinimas, jautrumas šviesai ar garsui, raumenų įtampa
• Kai kuriais atvejais – laikinas regos sutrikimas ar silpnumas (migrenos su aura atveju)
• Pakitusi nuotaika, nuovargis, prislopinta savijauta

Kaip atpažinti skausmo priežastis?

Stresas dažnai sukelia įtampos tipo galvos skausmą, kuris jaučiamas kaip veržiantis diržas aplink galvą. Skausmai smilkiniuose gali būti susiję su migrena, įtampos galvos skausmu ar žandikaulio sąnario sutrikimais. Migrena paprastai žymi intensyvesnį ir pulsuojantį skausmą, kurį lydi papildomi simptomai.

Pagrindiniai provokuojantys veiksniai: stresas, hormonų pokyčiai, pervargimas, oro permainos, miego trukumas, tam tikri gėrimai, maisto produktai ir net stiprūs kvapai. Įsižiūrėję į savo gyvenimo įpročius, galite lengviau nustatyti, kas sukelia arba stiprina jūsų galvos skausmą ir pabandyti tų veiksnių vengti.

Trumpa apžvalga

Galvos skausmo kilmė dažnai nulemta daugelio aplinkybių ir procesų. Jį gali išprovokuoti įtampa, hormonų svyravimai, per mažas skysčių kiekis, alkis, emocijos, oro permainos, miego problemos, infekcijos, net tam tikri produktai bei žalingi įpročiai. Jei galvos skausmai staiga tapo dažnesni, stipresni ar juos lydi kiti simptomai, kreipkitės į gydytoją. Kuo geriau pažinsite savo skausmo mechanizmus, tuo lengviau bus jį suvaldyti kasdienybėje.