Smegenų augliai: priežastys, simptomai ir gydymo galimybės

Smegenų navikų įvairovė itin plati – specialistai priskaičiuoja daugiau nei 150 jų rūšių. Smegenų navikų tipai paprastai skirstomi pagal ląsteles, iš kurių jie formuojasi, o šios ląstelės randamos galvos ir nugaros smegenyse, sudarančiose centrinę nervų sistemą.

Beneigniniai navikai: kuo jie skiriasi?

Nors dalis navikų smegenyse linkę augti lėtai ir nėra linkę plisti į kitas kūno vietas, jie vis tiek gali sukelti sveikatos sutrikimų, spaudžiant aplinkinius audinius ar trukdant svarbių funkcijų veiklai. Dažniausi gerybiniai navikai:

• Meningiomos – šie navikai sudaro apie 10–15 % visų smegenų navikų, dažniausiai yra nepiktybiniai, atsiranda iš dangalų, gaubiančių smegenis bei nugaros smegenis. Didėjant gali spausti smegenų struktūras, nervus, net kaulus, keisdami galvos formą.
• Švanomos – susiformuoja iš nervų apvalkalo ląstelių, dažniausiai vystosi aplink aštuntąjį kaukolės nervą, jungiantį ausį su smegenimis. Gali paveikti klausą, pusiausvyrą, sukeldamos nemalonių simptomų.
• Hipofizės adenomos – sudaro maždaug 13 % visų smegenų navikų, vystosi giliai smegenyse iš hipofizės – hormonų gamybą reguliuojančios liaukos. Dažnesnės vyresniems suaugusiesiems, rečiau – vaikams. Dažniausiai auga lėtai ir neplinta į kitus audinius.
• Chordinomos – retai pasitaikantys, lėtai augantys navikai, linkę išsidėstyti kaukolės pamate arba apatinėje stuburo dalyje. Nors dauguma jų – gerybiniai, gali išplisti į aplinkinius kaulus ar sukelti skysčių kaupimąsi galvoje.
• Kraniofaringiomos – gerybinės kilmės navikai, dažniausiai susidarantys ties smegenų pamatu, šalia regos nervų ar pagumburio. Jų atsiradimą lemia likusios vaisiaus vystymosi ląstelės, dažnesni 50–60 metų žmonėms, tačiau pasitaiko ir vaikams.

Piktybiniai navikai: kas būdinga?

Didžioji dauguma piktybinių navikų priklauso gliomų grupei. Jos išsivysto iš glijos ląstelių, atsakingų už stuburo ir galvos smegenų struktūrinę atramą. Piktybiniai navikai būna linkę greitai augti ir plisti.

• Astrocitomos – apie pusę visų pirminių smegenų ir nugaros smegenų navikų sudaro būtent astrocitomos. Jos gali išsivystyti įvairiose smegenų vietose, dažniausiai – didžiosiose pusrutuliuose. Suaugusiesiems dažniau būna aukšto piktybiškumo, vaikams – mažesnio.
• Ependimomos – sudaro apie 2–3 % visų navikų, gali blokuoti smegenų skysčio tekėjimą, sukelti hidrocefaliją ar plisti į nugaros smegenis.
• Meduloblastomos – dažnesni vaikams, formuojasi galinėje galvos smegenų dalyje, reguliuojančioje judesių koordinaciją. Dažniausiai būna aukšto piktybiškumo, tačiau gerai reaguoja į spindulinę ir cheminę terapiją.
• Oligodendrogliomos – šie navikai atsiranda iš ląstelių, susidariusių mieliną (izoliacinę medžiagą nervams). Dažniau diagnozuojamos 20–40 metų asmenims, kiek dažnesnės vyrams.

Navikų klasifikacija pagal agresyvumą

Smegenų navikai skirstomi į keturias grupes pagal ląstelių išvaizdą bei augimo pobūdį:

• 1 laipsnis – naviko ląstelės labai panašios į sveikas, navikas auga itin lėtai.
• 2 laipsnis – pastebimos nedidelės ląstelių pakitimai, augimas lėtas, bet galimas plitimas į kaimyninius audinius.
• 3 laipsnis – ląstelės gana stipriai pakitusios, sparčiai auga ir gali plisti po smegenis bei nugaros smegenis.
• 4 laipsnis – žemo diferencijavimo, agresyviausi, linkę greitai augti, atsinaujinti po gydymo.

Simptomai: kuo pasireiškia smegenų navikas?

Smegenų naviko požymiai priklauso nuo lokalizacijos, augimo pobūdžio ir tipo. Kai kurie iš jų laikosi ilgą laiką nepastebimi, kiti – atsiranda staiga, kai navikas padidėja ir ima spausti aplinkinius audinius.

• Galvos skausmai, stiprėjantys rytais arba naktį pažadinantys iš miego
• Traukuliai neturi būti anksčiau buvę
• Kalbos, minties raiškos sunkumai
• Temperamento arba elgesio pasikeitimai
• Jėgos ar judesių sutrikimai vienoje kūno pusėje
• Galvos svaigimas, pusiausvyros problemos
• Regos, klausos pakitimai, ūžesys ausyse
• Veido tirpimas arba dilgčiojimas
• Pykinimas, vėmimas, rijimo sutrikimai
• Dezorientacija, sumišimas

Panašūs simptomai gali pasireikšti ir dėl kitų priežasčių, todėl svarbu pasitarti su gydytoju, jei pastebite keletą jų.

Vaikų smegenų navikai

Smegenų navikai – viena dažniausių piktybinių ligų formų vaikams. Didžioji dalis mažųjų pacientų suserga iki 15 metų. Vaikų navikai dažniausiai atsiranda kitose smegenų srityse nei suaugusiųjų, todėl jų eiga gali skirtis.

• Smegenų kamieno glioma
• Kraniofaringioma
• Ependimoma
• Vaikų pilocitinė astrocitoma
• Meduloblastoma
• Regos nervo glioma
• Kankorėžinės liaukos auglys
• Primityvūs neuroektoderminiai navikai
• Rabdiodinis auglys

Kaip nustatoma diagnozė?

Smegenų naviko diagnozavimas gali būti sudėtingas ir reikalauja kelių sričių specialistų bendradarbiavimo. Pirmiausia gydytojas įvertina simptomus, bendrą ir šeiminę sveikatos istoriją, taip pat atlieka neurologinį tyrimą – tikrina pusiausvyrą, atmintį, klausą, regėjimą, refleksus.

Nustačius riziką, skiriama papildoma diagnostika:

• Vaizdiniai tyrimai: Smegenų magnetinio rezonanso (MRT) arba kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimai. Dažniausiai pasirenkamas MRT, nes jis tiksliau mato naviko struktūras.
• Naviko žymenys: Kai kurie navikai išskiria tam tikras medžiagas, kurios aptinkamos kraujyje, šlapime ar naviko audiniuose.
• Biopsija: Audinio mėginio paėmimas, kuris vėliau tiriamas mikroskopiškai. Tai galima atlikti tiek prieš operaciją, tiek jos metu, kai pašalinama naviko dalis.
• Juosmens punkcija: Jei įtariama, kad navikas paveikė smegenų dangalus, gali būti imamas smegenų skysčio mėginys vėlesniems tyrimams.
• Genetiniai tyrimai: Biopsijos metu gauti audiniai gali būti tiriami ir genetiškai, siekiant tiksliau įvertinti naviko savybes ir galimus individualizuotus gydymo metodus.

Gydymo pasirinkimai

Smegenų navikų gydymo planas sudaromas atsižvelgiant į labai daug faktorių: naviko tipą, jo lokalizaciją, dydį, išplitimą, sveikatos būklę. Galimi tokie gydymo būdai:

Stebėjimas

Nedideli, simptomų nesukeliantys navikai kartais tik stebimi – reguliariai atliekami tyrimai ir vertinama, ar jie neauga. Pasireiškus simptomams ar didėjant navikui, parenkamas aktyvus gydymas.

Chirurginis gydymas

Jei įmanoma, gydytojas stengiasi kuo daugiau naviko pašalinti chirurginiu būdu. Operacijos metu (dažnai atliekama kraniotomija – dalies kaukolės atvėrimas), naudojami šiuolaikiški navigacijos būdai, kad maksimaliai apsaugotų sveikus audinius. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui susikaupus smegenų skysčiui, gali būti įstatomas šuntas skysčio nutekėjimui.

Spindulinė ir chemoterapija

Tais atvejais, kai naviko operuoti nėra galimybių arba dalis jo lieka neišimta, gydytojas gali taikyti spindulinį ar chemoterapinį gydymą. Chemoterapija slopina naviko ląstelių dalijimąsi. Kai kurių vaistų deriniai efektyvesni specifinių navikų gydymui. Spindulinė terapija veikia pažeisdama auglio DNR ir stengiasi kuo mažiau paveikti sveikus audinius. Gydymas gali vykti su išoriniais (spinduliai nukreipiami iš išorės) arba vidiniais (brachiterapija – radioaktyvūs šaltiniai dedami į naviko vietą) šaltiniais.

Imunoterapija ir naujausios technologijos

Naudojami vaistai, padedantys imuninės sistemai aptikti ir naikinti vėžines ląsteles. Gali būti taikoma CAR-T ląstelių terapija, imuninės patikros inhibitoriai ar monokloniniai antikūnai. Kai kuriais atvejais taikomos naujos metodikos, pavyzdžiui, lazerinis terminis naviko šalinimas, kai į auglį įvedamas kateteris ir naviko ląstelės sunaikinamos lazeriu.

Paliatyvioji pagalba

Svarbu pasirūpinti paciento savijauta ir pagerinti gyvenimo kokybę – skiriami medikamentai nuo skausmo, pykinimo ar nerimo. Į komandą gali būti įtraukti logopedai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, padedantys atgauti kasdienius įgūdžius ar geriau komunikuoti.

Galimos gydymo pasekmės

Kai kurie gydymo būdai gali pažeisti sveikus audinius – tad reabilitacija dažnai tampa svarbia gydymo dalimi. Jinai apima judesių, balso, kalbos ar kasdienio gyvenimo įgūdžių lavinimą. Svarbu su gydytoju aptarti ilgalaikį poveikį ir būsimą pagalbą.

Išgyvenamumas: kuo jis priklauso?

Išgyvenimo prognozė labai priklauso nuo naviko tipo, lokalizacijos, pašalinimo galimybės, fizinės būklės. Bendras penkerių metų išgyvenamumo rodiklis visiems pirminiams smegenų navikams – apie 76 %. Jei navikas gerybinis, šis rodiklis siekia net 92 %.

Ką verta atsiminti?

Smegenų navikas – tai netipiškų ląstelių sankaupa, auganti smegenyse ar greta jų. Dauguma smegenų auglių yra gerybiniai ir retai plinta, tačiau gydymo strategija priklauso nuo naviko tipo ir augimo tempo. Diagnozavus naviką, gydytojas įvertina ląstelių pokyčius, kad parinktų tinkamiausią gydymo metodą. Nors kai kurie navikai gali būti visiškai pašalinami, svarbu nepamiršti nuolatinės stebėsenos ir reabilitacijos.