Galvos svaigimas kaip vaistų šalutinis poveikis: ką svarbu žinoti

Galvos svaigimas – vienas dažniausių nepageidaujamų poveikių, kurių žmonės patiria vartodami įvairius vaistus. Priežastys slypi ne tik sudėtingame pusiausvyros (vestibuliniame) sistemos mechanizme, bet ir tame, kad „svaigulys“ kiekvienam reiškia skirtingus pojūčius. Šis jausmas gali atsirasti dėl labai įvairių veiksnių.

Kasdienybės svaigulys: kai jaučiamės apsvaigę

Vienas dažniausių svaigulio tipų – jausmas, tarsi tuoj prarasite sąmonę. Tokią būklę, kai staigiai atsistojate ir ima „lėkti galva“, gydytojai vadina priešalpine būsena. Šiuo atveju smegenims trumpam ima trūkti deguonies, nes iki jų kraujas nepriteka pakankamai greitai.

Kraujo tėkmę į smegenis užtikrina tinkamas kraujospūdis – jei jis per žemas, dėl gravitacijos kraujui sunkiau pasiekti galvą, todėl ryškėja silpnumas, galimas net sąmonės praradimas. Iš kitos pusės, per aukštas spaudimas didina kitų sveikatos problemų riziką, tad norint jį sumažinti taikomi įvairūs vaistai. Vieni skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo (diuretikai), kiti praplečia kraujagysles (vazodilatatoriai).

Kai kurių žmonių kraujo spaudimas dienos eigoje labai svyruoja. Todėl, jei gydytojas vaistus paskiria tada, kai kraujospūdis įprastai būna aukštesnis, natūraliai jam sumažėjus, vaistų poveikis gali būti per stiprus – tai ir sukelia svaigimą ar alpimą. Dėl šios priežasties dažnai rekomenduojama keletą dienų kelis kartus per parą matuoti spaudimą namuose.

Svaigulį, susijusį su sumažėjusiu kraujospūdžiu ar pakeista kraujotaka, gali sukelti ir kai kurie kiti vaistai, pavyzdžiui, tricikliai antidepresantai ar Parkinsono ligai gydyti skiriami preparatai.

Nesubalansuota motorika: kai „svaigimas“ pasireiškia netvirtumu

Kai kuriems žmonėms svaigulys siejasi ne su galvos sukimu, o su koordinacijos stoka. Jiems gali būti sunku vaikščioti, jaučiamas kūno nepaklusnumas – šios būklės priežastis neretai būna vaistai, veikiantys smegenėles. Tai taikoma kai kuriems vaistams nuo epilepsijos, tačiau koordinaciją gali sutrikdyti ir tokie preparatai kaip benzodiazepinai ar litis.

Pastarasis yra jautrus dozėms – vos peržengus siaurą terapinį langą, organizme ima kauptis per daug šio vaisto, todėl rekomenduojama nuolat tikrinti jo kiekį kraujyje.

Vertigo: kai galva sukasi tarytum karuselėje

Vertigo – tai pojūtis, kai atrodo, kad pats ar aplinka ima netikėtai judėti, tarytum nulipus nuo atrakcionų. Tokį „sukimąsi“ gali sukelti sutrikimai vidinėje ausyje, nervuose tarp ausies ir smegenų kamieno arba tiesiai smegenyse.

Pusiausvyrą trikdyti gali įvairūs vaistai, pavyzdžiui, antihistamininiai, anticholinerginiai preparatai ar benzodiazepinai. Kai kurie antibiotikai (aminoglikozidai) yra toksiški vidinei ausiai ir gali sukelti nuolatinį vertigo. Panašų neigiamą poveikį gali turėti chininas, kai kurios vėžiui gydyti naudojamos medžiagos, salicilatai ar diuretikai, pavyzdžiui, furosemidas.

Kitokio pobūdžio „svaigimas“

Daugelis žmonių svaigimu vadina ir kitokius pojūčius – dilgčiojimą, silpnumą ar sumišimą. Nesunkių simptomų sąrašo išvardyti praktiškai neįmanoma. Tačiau žinoma, kad ir žemas cukraus kiekis kraujyje gali sukelti svaigulį ar sunkumą galvoje, tad galimų kaltininkų sąraše privalo būti ir vaistai nuo diabeto.

Kada sunerimti dėl galvos svaigimo

Pastebėjus, kad galvos svaigimas prasideda pradėjus vartoti naują vaistą ar padidinus jo dozę, reikėtų susimąstyti apie galimą ryšį. Vis dėlto kai kurie vaistai (pavyzdžiui, anlga aminoglikozidų grupės antibiotikai) veikia „lėtai“ – jų žalingas poveikis pusiausvyros sistemai gali išryškėti tik po ilgesnio laiko.

Neretai pastovų arba kartojantįsi svaigimą taip pat sukelia vaistai, ypač jei jų koncentracija organizme išlieka panaši visą parą. Tai reiškia, kad ne visais atvejais simptomai užklumpa tik ką pavartojus tabletes – jie gali lydėti ir tarp dozių.

Reikėtų atidžiai stebėti reakcijas į vartojamus vaistus ir visuomet aptarti kilusius nusiskundimus su gydytoju.