Kas yra hipotirozė (skydliaukės veiklos sumažėjimas)?

Hipotirozė – tai sutrikimas, kai skydliaukė pagamina nepakankamai hormonų, reikalingų normaliam organizmo funkcionavimui. Dažnai pirmieji požymiai išlieka neryškūs ar painiojami su kitomis ligomis, todėl sutrikimas gali būti nepastebimas ilgą laiką. Vis dėlto, neidentifikavus ir negydant, jis ilgainiui gali sukelti įvairių organizmo negalavimų.

Dažniausi simptomai

Skydliaukės veiklos nepakankamumas dažniausiai pasireiškia nuovargiu, nepagrįstu svorio didėjimu, nuotaikos pablogėjimu, plaukų slinkimu, odos išsausėjimu. Šie požymiai vystosi iš lėto, kartais išlieka vos juntami daugelį metų. Tai paaiškina, kodėl daugelis žmonių nesuvokia, kad juos vargina hipotirozė.

• Padidėjusi skydliaukė (gūžys)
• Vėluojantis virškinimas, vidurių užkietėjimas
• Mažesnis prakaitavimas
• Ramybė, sumažėjęs aktyvumas
• Ploni, išsausėję plaukai, retėjančios antakiai
• Šalčio pojūtis
• Dažnei menstruacijos, jų intensyvumas
• Sąnarių, raumenų skausmai
• Sulėtėjusi širdies veikla
• Didėjantis kūno svoris

Kaip atpažinti kūdikiams ir vaikams

Hipotirozė gali būti įgimta, kai vaiko skydliaukė nesusiformuoja tinkamai arba gamina per mažai hormonų. Toks sutrikimas kūdikiams dažniausiai atpažįstamas pirmomis dienomis po gimimo atliekant įprastą kraujo tyrimą. Dažniausi požymiai mažiems vaikams:

• Pilvo pūtimas
• Odos geltimas
• Didelė minkštėjimo sritis galvoje
• Padidėjusi, paburkusi liežuvis
• Bendra vangumas ir augimo sulėtėjimas
• Šalta, šviesi oda
• Didelis mieguistumas
• Vajių raumenų tonusas

Laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, įgimta hipotirozė gali lemti ilgalaikius vystymosi sutrikimus. Ankstyva patikra padeda to išvengti.

Vyresnių vaikų ir paauglių simptomai

Hipotirozė gali išsivystyti ir vėliau vaikystėje ar paauglystėje. Jos požymiai dažniausiai būna panašūs į suaugusiųjų, bet gali būti sunkiau pastebimi dėl subtilumo:

• Vidurių užkietėjimas
• Plaukų pasišiaušimas, šerpėtis galvos oda
• Pasyvumas, judrumo stoka
• Užkritę vokai
• Stora, sausa oda
• Nuotaikų svyravimai
• Padidėjusi kaklo apimtis
• Skundai nuovargiu
• Skausmingos, gausios menstruacijos
• Lėtas refleksų atsakas
• Sulėtėjusi kalba
• Kūno masės didėjimas

Kada kreiptis į specialistą

Pastebėjus anksčiau minėtus simptomus ar abejojant dėl savo ar vaiko sveikatos, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Hipotirozė paprastai lengvai valdoma vaistais, kurie padeda atstatyti hormonų pusiausvyrą ir suvaldyti simptomus.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Skydliaukės nepakankamumą lemia daugybė veiksnių. Dažniausia priežastis yra autoimuninis sutrikimas, vadinamas Hashimoto liga, kuomet imuninė sistema pradeda pulti pačią skydliaukę. Vis dėlto, tokia priežastis – tik viena iš galimų, o „hipotirozė“ nelaikoma Hashimoto ligos sinonimu.

• Skydliaukės uždegimas
• Įgimtas skydliaukės vystymosi sutrikimas
• Gydymas radiacija skydliaukės srityje
• Visos arba dalies skydliaukės pašalinimas
• Vaistų pašalinis poveikis
• Retais atvejais – hipofizės sutrikimai ar per didelis jodo suvartojimas

Statistiškai hipotirozė dažniau nustatoma moterims ir pagyvenusiems asmenims (ypač vyresniems nei 60 metų). Kiti riziką didinantys veiksniai:

• Paveldimumas (giminaičių skydliaukės ligos)
• Anksčiau buvę skydliaukės sutrikimai ar jų operacijos
• Spindulinės terapijos poveikis galvos, kaklo ar skydliaukės zonai
• Neseniai įvykęs nėštumas (per pastarąjį pusmetį)

Tam tikros autoimuninės ligos taip pat padidina hipotirozės tikimybę: vilkligė, reumatoidinis artritas, Sjögreno sindromas, pernikozinė anemija, Turner sindromas, pirmojo tipo cukrinis diabetas.

Skydliaukės funkcijos pokyčiai nėštumo metu

Laukiantis moters organizme padidėja skydliaukės aktyvumas. Dėl besikeičiančio hormonų kiekio (ypač hCG ir estrogeno įtakos) skydliaukės veikla tampa nestabilesnė – dėl to hipotirozė nėštumo laikotarpiu pasitaiko dažniau.

Nėštumo metu nepakankama skydliaukės hormonų gamyba gali didinti įvairių komplikacijų riziką:

• Persileidimas
• Per didelis kraujavimas po gimdymo
• Preeklampsija (aukštas kraujospūdis ir baltymai šlapime)
• Placentos funkcijos sutrikimai

Jei prieš nėštumą buvo nustatyta hipotirozė, gydytojas gali paskirti didesnę vaistų dozę. Pastebėjus ribinį ar sumažėjusį skydliaukės aktyvumą, svarbu kreiptis į specialistą dar nėštumo pradžioje.

Galimos komplikacijos

Negydant hipotirozės, ilgainiui gali išsivystyti papildomų sveikatos problemų:

• Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
• Intelektinės raidos sutrikimai (nediagnozuotiems kūdikiams)
• Mišedema (reta, bet pavojinga būklė)
• Nėštumo komplikacijos

Ar hipotirozė turi įtakos erekcijai?

Silpnesnė skydliaukės veikla kartais susijusi su erekcijos sutrikimais ar sunkesne ejakuliacija, taip pat gali sumažinti lytinį potraukį dėl energijos trūkumo ar nuotaikos kaitos.

Kaip nustatoma hipotirozė

Susirgus įtariama hipotiroze, atliekamas kraujo tyrimas – jis padeda įvertinti skydliaukės hormonų kiekį ir ar ši liauka veikia tinkamai. Gali būti tiriamas TSH, T3, T4, taip pat antikūnai prieš skydliaukės baltymus – kiekvienu atveju skiriamas individualus tyrimų derinys. Kartais taikoma echoskopija ar radioaktyvaus jodo pasisavinimo tyrimas.

Gydymas ir rekomendacijos

Skydliaukės nepakankamumas gydomas hormonų pakaitos vaistais, kurie padeda atkurti reikiamą hormonų kiekį organizme. Norint parinkti tinkamiausią vaistų dozę, reikia reguliariai tikrintis kraujo tyrimus – pradžioje kas šešias savaites, o vėliau, kai būklė stabilizuoja, kartą per pusmetį. Gydymo metu dažnai rekomenduojamos ir gyvenimo būdo ar mitybos korekcijos, priklausomai nuo ligos priežasties.

Pagrindiniai faktai

Hipotirozė – tai sutrikimas, kai skydliaukė gamina per mažai hormonų, todėl organizmas ima stokoti jėgų, gali kamuoti svorio augimas, plaukų retėjimas, bloga nuotaika ir kiti simptomai. Nustatyti šią būklę galima paprastu kraujo tyrimu, o gydymas specialiais vaistais dažniausiai būna sėkmingas. Prižiūrint gydytojams ir reguliariai stebint būklę, ši liga yra lengvai valdoma, nesunkiai pritaikoma prie kasdienio gyvenimo poreikių.