Geografinės atrofijos diagnostika

Geografinė atrofija – tai regos sutrikimas, atsirandantis dėl tam tikrų tinklainės ląstelių nykimo, dažniausiai kaip vėlyvosios amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AMD) pasekmė. Šis būklė progresuoja palaipsniui, paveikdama centrinį matymo lauką ir ilgainiui sukeldama regos aštrumo mažėjimą.

Geografinės atrofijos simptomai

Iš pradžių ženklai gali būti neryškūs, tačiau laikui bėgant jie tampa vis labiau pastebimi. Dažniausi požymiai yra:

• Palaipsnis matymo centro suprastėjimas
• Pasunkėjęs veidų atpažinimas
• Spalvų suvokimo silpnėjimas
• Lėtinantis regos nuskaidrėjimą prieblandoje
• Išplaukęs, neryškus vaizdas

Rizikos veiksniai

Nors tiksli geografinės atrofijos atsiradimo priežastis lieka nežinoma, rizika didėja vyresniame amžiuje, ypač jei jums sukako 60 ir daugiau metų. Kiti svarbūs veiksniai apima paveldimumą – jei šeimoje yra sirgusiųjų AMD – bei žalingus įpročius, pavyzdžiui, rūkymą. Širdies ir kraujagyslių ligos, sėslus gyvenimo būdas, nesubalansuota mityba ar tam tikri vaistai (cholesterolio mažinimui, skydliaukės veiklai reguliuoti, beta adrenoblokatoriai, diuretikai) taip pat gali prisidėti prie rizikos didėjimo. Kai kurie tyrimai pastebi ryšį tarp kataraktos operacijos ir šios ligos atsiradimo.

Kaip tikrinama geografinė atrofija?

Norint išsiaiškinti, ar jūsų tinklainė pažeista, dažniausiai atliekamas išplėstas akių tyrimas, kuriam specialistas į lašina lašus, plečiančius vyzdį. Tokiu būdu galima nuodugniai įvertinti tinklainės struktūrą ir pastebėti pigmento pokyčius ar nykimo židinius.

Vizitai gali būti skiriami kas pusmetį ar net dažniau, priklausomai nuo ligos eigos. Specialistas stebi, ar nevyksta tolimesnis tinklainės ląstelių nykimas bei kaip plečiasi pažeistos zonos.

Vaizdiniai ir specialieji tyrimai

• Funduso autofluorescencija: Šis tyrimas leidžia aptikti pigmento sluoksnio praradimą tinklainėje ir parodyti, kuriuose plotuose vyksta atrofija.
• Optinė koherentinė tomografija (OCT): Naudojant infraraudonąją šviesą, galima matyti tinklainės pjūvį ir įvertinti, ar dėl atrofijos plonėja tinklainės audiniai.
• Retinos nuotrauka (funduso fotografija): Spalvotos tinklainės nuotraukos padeda stebėti vietas, kuriose prarastos ląstelės. Po kelių mėnesių galima palyginti nuotraukas ir įvertinti pokyčius.
• Skenavimo lazerinė oftalmoskopija: Baltos, žalsvos ar raudonos šviesos pagalba išgaunamas detalus ląstelių vaizdas, kuris padeda įvertinti tinklainės struktūrą.
• Mikroperimetrija: Šiuo testu žemėlapiuojamas tinklainės jautrumas šviesai.
• Daugiavietis elektroretinografas: Testas, kurio metu tikrinamas skirtingų tinklainės vietų jautrumas šviesos dirgikliams.

Diagnozę dažniausiai patvirtina ir gydymą paskiria akių ligų gydytojas, tačiau kai kuriuos tyrimus gali atlikti optometristas.

Diferencinė diagnostika

Tinklainės ląstelių nykimas ne visada reiškia geografinę atrofiją. Panašių pakitimų gali atsirasti, pavyzdžiui, po kraujagyslių augimą slopinančių injekcijų, taikomų gydant šlapiąją AMD formą. Be to, egzistuoja paveldimos akių ligos, tokios kaip rašto distrofija, kuri progresuoja ypač lėtai ir paprastai būna lengvesnė nei AMD. Ši būklė gali imituoti geografinę atrofiją, tačiau dažnai leidžia ilgai išlaikyti galimybę skaityti ar vairuoti.

Kaip galima stebėti regėjimą savarankiškai?

Nors pagrindinius pokyčius pastebi akių ligų specialistas, savo regėjimą svarbu stebėti ir savarankiškai. Pastebėjus bet kokį naują matymo pablogėjimą, patartina nedelsti ir kreiptis į specialistą.

• Amslerio tinklelis: Tai paprasčiausia vizualinio lauko patikra namuose. Ant lapo atspausdintame tinklelyje žiūrima į centrinį tašką uždengus vieną akį. Jei tiesios linijos atrodo iškreiptos ar pasigendate tinklelio dalių, verta pasitarti su gydytoju.
• Kasdienis regos stebėjimas: Tam tikri elektroniniai prietaisai leidžia kasdien atlikti testą, kurio metu žymite pokyčius matomoje linijoje. Šie duomenys padeda nustatyti, ar regėjime atsiranda naujų pokyčių.

Apibendrinimas

Norint tiksliai įvertinti, ar sergate geografine atrofija bei kokio dydžio yra pažeidimas, būtinas oftalmologo ištyrimas išplėstu vyzdžiu ir papildomi vaizdiniai testai. Jie parodo, ar tinklainės audiniai sveiki, ar yra nykimo požymių – ir kiek išplitęs šis procesas. Ankstyvas sąmoningas savikontrolė ir reguliarūs gydytojo vizitai leidžia laiku pastebėti ligos progresavimą bei pritaikyti reikiamą priežiūrą.