Hiperpatija, hiperalgezija ir padidėjęs jautrumas

Centrinė jautrumo padidėjimo būklė pasireiškia įvairiomis formomis – tarp jų išskiriamos hiperpatija, hiperalgezija ir alodinija. Tokiais atvejais centrinė nervų sistema ima reaguoti pernelyg stipriai į įprastus arba net menkus dirgiklius, sukeldama daugiau diskomforto, negu paprastai tikėtasi. Dažniausiai ši jautri reakcija kyla tuomet, kai nervai gauna signalą apie skausmingą dirgiklį, tačiau būklė gali išsilaikyti ilgiau net ir pašalinus stimulo šaltinį. Gera žinia ta, kad centrinio jautrumo padidėjimas gali būti paveikus gydymui ir gali sumažėti.

Centrinės nervų sistemos darbas kasdienybėje

Mūsų centrinę nervų sistemą sudaro galvos ir nugaros smegenys. Jos nuolat renka informaciją iš aplinkos: pavyzdžiui, apie temperatūrą ar kūno padėtį. Gavę šią informaciją, smegenys apdoroja ją ir organizuoja tinkamą fizinį atsaką. Pavyzdžiui, palietus įkaitusį daiktą, ranka refleksiškai traukiama atgal – tai pavyzdys, kaip efektyviai veikia apsauginė organizmo reakcija.

Kas yra hiperpatija?

Hiperpatija reiškia stipriai išreikštą ir dažnai vėluojančią organizmo reakciją į dirgiklius. Šią būklę dažniausiai lydi padažnėjęs jautrumas pakartotiniam kontaktui, nesvarbu, ar tai būtų spaudimas, lietimas, vibracija, ar temperatūros svyravimai. Įdomu tai, kad žmogus gali neteisingai suvokti, kurioje vietoje atsiranda skausmas, arba jausti skausmą pavėluotai. Be to, pojūtis dažnai išlieka ilgiau, nei veikia dirgiklis, o skausmas gali būti sprogstamas ar plisti į kitus plotus.

Hiperpatija panaši į hiperalgeziją – abiem atvejais žmogus jautriau reaguoja į dirgiklius. Tačiau esminis skirtumas – hiperpatijos atveju skausmas dažnai plinta ar tęsiasi net ir pašalinus priežastį.

Hiperalgezija: kai skausmas pernelyg stiprus

Hiperalgezija – tai būklė, kai skausmui jautrus asmuo pajunta kur kas stipresnį skausmo atsaką į paprastus skausminius dirgiklius, nei tikėtasi. Kitaip nei hiperpatija, hiperalgezija pasireiškia padidintu jautrumu būtent tiems dirgikliams, kurie įprastai visiems sukelia skausmą, pavyzdžiui, dūriui ar užspaudimui.

Hiperalgezija gali būti įvairių rūšių, priklausomai nuo to, prie kokių dirgiklių atsiranda padidėjęs jautrumas: šilumos, spaudimo, prisilietimo. Kiekvienas potipis pasižymi savitu veikimo mechanizmu. Tyrimai rodo, kad nervinio skausmo turintys žmonės dažnai susiduria su hiperalgezija ir ši problema gali paliesti net kiekvieną antrą sergantįjį toks sutrikimu.

Poveikis psichologinei būsenai ir nugaros skausmui

Yra pastebėta, kad anksčiau patirtos psichologinės traumos gali padidinti polinkį į nuolatinį nugaros skausmą – net jei žmogus neserga potrauminio streso sutrikimu. Pastebėta, jog tie, kurie kenčia nuo hiperalgezijos ir yra išgyvenę psichologinį sukrėtimą, dažnai pasižymi sumažintu skausmo slenksčiu – jautresnės tampa ne tik skausmingos zonos (pavyzdžiui, nugara), bet ir kitos kūno vietos, tokios kaip rankos.

Kai kurie žmonės, kuriems nustatyta hiperalgezija, bet nepatyrę psichologinės traumos, taip pat jaučia sumažėjusį skausmo slenkstį, tačiau šis jautrumas dažniausiai apribotas tik jau skausmingoms sritims.

Alodinija: skausmas be priežasties

Alodinija – tai būsena, kai įprasti, neskausmingi dirgikliai, tokie kaip švelnus prisilietimas, pradeda sukelti skausmą. Pavyzdžiui, daugeliui paglostyti gyvūną ar užsidėti drabužį ant odos yra malonu ar neutralu, tačiau patiriantiems alodiniją net tokie veiksmai gali sukelti stiprų diskomfortą ar skausmą.

• Centrinės nervų sistemos jautrumo sutrikimai būdingi daugeliui chroniškų skausmo būklių.
• Kiekvienas žmogus jų poveikį gali jausti skirtingai – kai kurie susiduria su keliomis rūšimis jautrumo pokyčių vienu metu.
• Pastebėjus neįprastus skausmo pojūčius kasdienybėje, svarbu laiku kreiptis į specialistus, kad būtų galima nustatyti priežastis ir pasirinkti tinkamą gydymą.