Hipertenzija

Hipertenzija, dar vadinama padidėjusiu kraujospūdžiu, dažniausiai nesukelia jokių simptomų, tačiau gali padidinti širdies ligų, insulto ir kitų rimtų sveikatos sutrikimų riziką.

Toliau paaiškinama, kodėl kraujospūdis gali padidėti, kokie yra galimi simptomai ir kaip jį galima stebėti bei palaikyti normos ribose.

Kas yra hipertenzija?

Kraujospūdis – tai jėga, kurią kraujas daro kraujagyslių sienelėms. Jis priklauso nuo kraujagyslių pasipriešinimo ir širdies darbo intensyvumo.

Tam tikros sveikatos būklės, vaistai ir gyvenimo būdo veiksniai gali didinti šį spaudimą.

Hipertenzija diagnozuojama, kai kraujospūdis nuolat viršija 140/90 mm Hg.

• Sistolinis kraujospūdis (pvz., 130 mm Hg) – tai spaudimas, kai širdis pumpuoja kraują per kūną.
• Diastolinis kraujospūdis (pvz., 80 mm Hg) – tai spaudimas, kai širdis atsipalaiduoja ir prisipildo kraujo.

Kraujospūdžio reikšmės pagal tarptautinius standartus:

Padidėjęs kraujospūdis yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip insultas, širdies nepakankamumas ar aneurizma, rizikos veiksnių. Jo kontrolė yra būtina siekiant išvengti sunkių sveikatos sutrikimų.

Daugiau nei pusei suaugusių žmonių diagnozuojamas aukštas kraujospūdis, tačiau daugelis gali to nežinoti.

Hipertenzijos simptomai

Dauguma žmonių, sergančių hipertenzija, nejaučia jokių simptomų. Tai gali sukelti pavojų, nes liga gali nepastebimai pažeisti širdį, kraujagysles ir kitus organus, pavyzdžiui, inkstus.

Todėl svarbu reguliariai tikrinti kraujospūdį.

Kai kuriais retais ir sunkiais atvejais padidėjęs kraujospūdis gali sukelti:

• prakaitavimą,
• nerimą,
• miego sutrikimus,
• odos paraudimą.

Jeigu kraujospūdis tampa pavojingai aukštas (hipertenzinė krizė), gali pasireikšti stiprūs galvos skausmai ir kraujavimas iš nosies.

Komplikacijos kurias sukelia aukštas spaudimas

Ilgalaikė hipertenzija gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Viena iš jų – aterosklerozė, kai kraujagyslėse susidaro apnašos, siaurinančios kraujotaką.

Dėl šio susiaurėjimo širdžiai tenka dirbti dar sunkiau, o tai dar labiau didina kraujospūdį.

Hipertenzijos sukelta aterosklerozė gali lemti:

• širdies nepakankamumą ir infarktą,
• aneurizmą – nenormalų arterijos sienelės išsipūtimą, kuris gali plyšti,
• inkstų nepakankamumą,
• insultą,
• galūnių amputaciją,
• tinklainės pažeidimus, kurie gali sukelti aklumą.

Reguliarus kraujospūdžio matavimas padeda laiku nustatyti problemas ir išvengti rimtų pasekmių.

Kaip matuoti kraujospūdį?

Trumpalaikis kraujospūdžio padidėjimas gali būti normali organizmo reakcija į tam tikras situacijas, pavyzdžiui, stresą ar intensyvų fizinį krūvį.

Dėl šios priežasties hipertenzija diagnozuojama tik po kelių matavimų, kurie rodo nuolatinį kraujospūdžio padidėjimą.

Hipertenzijos priežastys

Hipertenzijos priežastis dažnai nėra aiški, tačiau daugeliu atvejų ji susijusi su tam tikromis sveikatos būklėmis ar gyvenimo būdo veiksniais.

Kai padidėjęs kraujospūdis nėra susijęs su kita liga ar būkle, jis vadinamas pirminė hipertenzija. Jei aukštą kraujospūdį sukelia kita liga, tokia būklė vadinama antrine hipertenzija.

Pirminė hipertenzija gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, įskaitant:

• antsvorį ar nutukimą,
• atsparumą insulinui,
• per didelį druskos vartojimą,
• perteklinį alkoholio vartojimą,
• mažą fizinį aktyvumą,
• rūkymą.

Antrinė hipertenzija turi aiškias priežastis ir dažniausiai kyla dėl kitų sveikatos problemų.

Vienas dažniausių veiksnių yra lėtinis inkstų nepakankamumas, kai inkstai nesugeba pašalinti perteklinių skysčių, o tai didina kraujospūdį. Be to, pati hipertenzija gali dar labiau pabloginti inkstų veiklą.

Kitos būklės, galinčios sukelti hipertenziją:

• diabetas, kuris pažeidžia inkstus ir nervus,
• feochromocitoma – reta antinksčių liaukų vėžio forma,
• Kušingo sindromas,
• įgimta antinksčių hiperplazija – kortizolio sekrecijos sutrikimas,
• hipertirozė (pernelyg aktyvi skydliaukė),
• hiperparatiroidizmas, dėl kurio sutrinka kalcio ir fosforo pusiausvyra,
• nėštumas,
• miego apnėja.

Hipertenzijos keliami rizikos veiksniai

Hipertenzijos tikimybę didina įvairūs veiksniai:

• Amžius: vyresniems nei 65 metų žmonėms kraujospūdis dažniausiai didėja dėl arterijų standėjimo ir apnašų kaupimosi.
• Etninė kilmė: tam tikros etninės grupės turi didesnę hipertenzijos riziką.
• Kūno svoris: antsvoris ar nutukimas yra vienas pagrindinių hipertenzijos rizikos veiksnių.
• Alkoholis ir tabakas: dažnas alkoholio ir tabako vartojimas gali didinti kraujospūdį.
• Lytis: iki menopauzės hipertenzija dažniau pasireiškia vyrams, tačiau po menopauzės rizika moterims padidėja.
• Egzistuojančios ligos: širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, lėtinis inkstų nepakankamumas bei aukštas cholesterolio kiekis kraujyje gali skatinti hipertenzijos vystymąsi, ypač su amžiumi.

Gydymas ir kraujospūdžio kontrolė

Gyvenimo būdo pokyčiai yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis gydant hipertenziją.

Reguliarus fizinis aktyvumas

Visiems, įskaitant sergančius hipertenzija, rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę arba 75 minutes intensyvaus fizinio aktyvumo.

Rekomenduojama sportuoti bent 5 dienas per savaitę.

Tinkamos veiklos pavyzdžiai:

• vaikščiojimas,
• bėgiojimas,
• važiavimas dviračiu,
• plaukimas.

Tyrimai rodo, kad jėgos treniruotės taip pat gali padėti sumažinti kraujospūdį.

Streso mažinimas

Streso kontrolė gali padėti palaikyti normalų kraujospūdį. Naudingi atsipalaidavimo būdai:

• meditacija,
• šiltos vonios,
• joga,
• pasivaikščiojimai.

Taip pat svarbu vengti alkoholio ir narkotinių medžiagų kaip būdo susidoroti su stresu, nes šios medžiagos gali prisidėti prie hipertenzijos progresavimo.

Rūkymas taip pat didina kraujospūdį, todėl jo atsisakymas sumažina širdies ligų ir kitų sveikatos problemų riziką.