Hipertrofinės kardiomiopatijos diagnostiniai tyrimai

Prieš diagnozuojant hipertrofinę kardiomiopatiją (HCM) – dažną genetinę širdies ligą – gydytojas paprastai rekomenduoja atlikti vaizdinius širdies tyrimus, tokius kaip echokardiograma ar širdies magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Šių neinvazinių procedūrų metu vertinamas širdies sienelių storėjimas, kuris yra būdingas HCM, taip pat tikrinama, ar nėra kraujotakos užsikimšimų ar vožtuvų problemų.

Simptomai

Dažniausi hipertrofinės kardiomiopatijos simptomai pasireiškia bet kuriame amžiuje, bet dažniau prasideda vėlyvoje paauglystėje ar dvidešimtaisiais. Jie gali būti šie:

• Dusulys fizinio krūvio metu
• Skausmas krūtinėje
• Širdies plakimo pojūtis (palpitacijos)
• Galvos svaigimas arba alpimas
• Greitas nuovargis

Šie požymiai dažnai kartojasi šeimoje, todėl gydytojas paprašys daugiau informacijos apie artimųjų sveikatos istoriją: staigią mirtį, netikėtą mirtį jauname amžiuje, širdies nepakankamumą ar vožtuvų ligas.

Fizinės apžiūros reikšmė

Pirmąsias užuominas apie HCM gydytojas gali pastebėti apžiūros metu – ypač jei išgirstamas širdies ūžesys. Reikšmingu laikomas tas triukšmas, kuris sustiprėja keičiant kūno padėtį, pavyzdžiui, iš pritūpimo atsistojus, arba laikant kvėpavimą. Tokie požymiai leidžia įtarti HCM ir inicijuoti tolimesnius tyrimus.

Aparatiniai ir laboratoriniai tyrimai

• Echokardiograma. Transtorakinė echokardiografija yra pagrindinis metodas diagnozuojant HCM. Ultragarsu išgaunamas širdies vaizdas leidžia įvertinti sienelių storį, kraujotaką ir galimas komplikacijas – kliūtį kraujui ištekėti iš širdies, vožtuvų nesandarumą, išsiplėtusią širdies sienelę ar raumens susilpnėjimą.
• Kardiologinis magnetinis rezonansas (MRT). Tai neinvazinis tyrimas, kuris detalizuoja širdies struktūrą, įvertina kraujotaką ir gali parodyti randinius audinius. Didelis rando kiekis rodo didesnę staigios mirties riziką, todėl šią informaciją gydytojas naudoja spręsdamas, ar reikalingas implantuojamas defibriliatorius.
• Elektrokardiograma (EKG). EKG atskleidžia širdies elektrinį aktyvumą ir parodo, ar yra nenormalių impulsų, kuriuos gali sukelti sustorėjusios sienelės. Nors šie pakitimai dažnai aptinkami esant HCM, jie nėra specifiniai – panašių radinių pasitaiko ir esant aukštam kraujospūdžiui, aortos vožtuvo susiaurėjimui ar kai kurioms retesnėms ligoms.
• Genetinis ištyrimas. HCM yra paveldima liga, kurią dažniausiai sukelia specifiniai mutacijų variantai genuose, susijusiuose su širdies raumenine skaidula. Genetiniai tyrimai ypač rekomenduojami, jei šeimoje jau pasitaikė HCM atvejų.

Papildomi tyrimai

• Streso testas. Fizinio krūvio metu stebima, kaip dirba širdis – dažnai tai atliekama vaikštant bėgtakiu arba minant dviratį ir lygiagrečiai registruojant širdies veiklą.
• Širdies ritmo stebėjimas. Dėl galimų ritmo sutrikimų gydytojas gali paskirti ilgalaikį širdies veiklos stebėjimą (pvz., Holterio monitoravimą).
• Širdies kateterizacija ir angiografija. Naudojant siaurą kateterį ir rentgenologinius kontrastinius tirpalus gydytojas įvertina būkles, kurios gali priminti HCM ar būti papildomais rizikos veiksniais.
• Kardio CT tyrimas. Naudojant šį trimačio vaizdo metodą tiksliai išmatuojamas širdies dydis ir sienelių storis – tai naudinga, jei kiti tyrimai neduoda atsakymų.

Kitų ligų atskyrimas

Dėl širdies sienelių sustorėjimo kartais kaltos kitos ligos: arterinė hipertenzija, aortos vožtuvo susiaurėjimas, širdies amiloidozė ar retos genetinės patologijos, kaip Fabri liga. Dar viena priežastis – taip vadinama „sportininko širdis“: intensyviai treniruojantis laikinai storėja širdies raumuo, tačiau nustojus aktyviai sportuoti šie pokyčiai paprastai išnyksta. Teisinga diagnozė padeda pasirinkti tinkamiausią gydymą ir išvengti nereikalingų intervencijų.

HCM eiga ir ligos stadijos

Priklausomai nuo ligos sunkumo, HCM eiga gali būti įvairi. Klinikiniai etapai skaičiuojami nuo pradinės (nehipertrofinės) formos iki sunkių sutrikimų: klasikinis HCM tipas, struktūriniai pokyčiai ir akivaizdus širdies funkcijos nepakankamumas. Nustačius, kuriame ligos etape esate, gydytojui lengviau parinkti gydymo strategiją.

Santrauka

Hipertrofinė kardiomiopatija yra paveldima liga, kurią patikimai nustatyti galima tik atlikus vaizdo tyrimus – echokardiogramą arba širdies MRT. Papildomi širdies funkcijų, ritmo bei genetiniai tyrimai padeda ne tik patikslinti diagnozę, bet ir pasirinkti šeimos nariams tinkamą stebėjimo ar gydymo taktiką.