Inkstų ligos: priežastys, simptomai, gydymas ir profilaktika

0
3

Alkoholis daro didelę įtaką mūsų inkstų sveikatai, nes šie organai atsakingi už kenksmingų medžiagų, tarp jų ir alkoholio, šalinimą iš kraujo. Jei geriama, ypač daug ir dažnai, inkstų darbas tampa sunkesnis, o organai susiduria su didesniu krūviu.

Kaip alkoholis kenkia inkstams

Viena iš didžiausių rizikų – išgerti daug alkoholio per trumpą laiką. Moterims pavojinga dozė laikoma maždaug keturi gėrimai per dvi valandas, vyrams – penki. Šis įprotis gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą – staigų inkstų veiklos sumažėjimą, dėl kurio gali būti pažeisti organai.

Nuolat vartojant didesnį alkoholio kiekį, ilgainiui smarkiai padidėja rizika susirgti lėtine inkstų liga. Net ir du alkoholiniai gėrimai per dieną susiję su kraujospūdžio padidėjimu – tai labai dažna inkstų pažeidimo priežastis. Be to, alkoholis gali paveikti hormonų veiklą, kuri padeda inkstams atlikti jų funkcijas.

Inkstų ligų simptomai

Inkstai geba ilgą laiką kompensuoti prasidėjusius pakitimus, todėl simptomai dažnai išryškėja tik ligai pažengus. Pastebėjus šiuos požymius, svarbu reaguoti:

  • Padidėjęs kraujospūdis
  • Nuolatinis nuovargis, silpnumas
  • Pykinimas, vėmimas
  • Apatiškumas, prasta koncentracija
  • Prastesnis apetitas, metalo skonis burnoje
  • Miego sutrikimai
  • Raumenų trūkčiojimas, spazmai
  • Pabrinkimai, ypač kojų, kulkšnių srityje
  • Nenustojantis niežulys
  • Kvėpavimo pasunkėjimas, skysčių kaupimasis plaučiuose
  • Skausmas krūtinėje, kai skysčiai kaupiasi aplink širdį

Inkstų ligos nustatymas

Pirmiausia gydytojas aptars jūsų sveikatos istoriją, vartojamus vaistus, paklaus apie šlapinimosi pokyčius. Tuomet atliekamas fizinis ištyrimas.

Diagnozei gali prireikti:

  • Kraujo tyrimų, kad būtų įvertintas organizmo šlakų kiekis
  • Šlapimo tyrimų dėl inkstų veiklos sutrikimų
  • Vaizdinių tyrimų, pavyzdžiui, ultragarsinio tyrimo
  • Inksto biopsijos – nedidelio audinio mėginio laboratoriniam tyrimui

Gydymo galimybės

Nors kai kurios inkstų ligos formos gali būti gydomos, lėtinės ligos išgydyti neįmanoma – tačiau tinkama priežiūra gali sulėtinti jos progresavimą ir palengvinti simptomus. Gydymo planas priklauso nuo ligos priežasties: pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar arterinė hipertenzija reikalauja specifinio gydymo.

Dažnai pacientui paskiriami kraujospūdį mažinantys vaistai, gali būti reikalinga reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tam tikrais atvejais padeda vaistai, skatinantys raudonųjų kraujo kūnelių gamybą ir kovojantys su mažakraujyste. Jei inkstų veikla labai sutrinka, gali tekti pradėti dializę ar svarstyti inksto persodinimą.

Kraujospūdį reguliuojantys vaistai

Inkstų ligą dažnai lydi padidėję skaičiai kraujospūdžio matuoklyje. Tuo atveju gydytojas gali paskirti vaistų iš šių grupių:

  • AKF inhibitoriai (pvz., kaptoprilis, enalaprilis, lisinoprilis ir kt.)
  • ARBs grupės vaistai (pvz., irbesartanas, losartanas, valsartanas, olmesartanas ir pan.)

Šie medikamentai ne tik normalizuoja spaudimą – jie taip pat gali sumažinti baltymų kiekį šlapime ir apsaugoti inkstus nuo tolesnio pažeidimo. Be to, nauji tam tikri vaistai, skirti diabetui gydyti, kaip dapagliflozinas ar empagliflozinas, lėtina lėtinės inkstų ligos progresavimą net ir žmonėms, neturintiems cukrinio diabeto.

Kovojant su mažakraujyste, kai inkstai nebegamina pakankamai eritropoetino, gali būti skirti specialūs vaistai, skatinantys kraujo kūnelių gamybą.

Kokius vaistus derėtų vengti

Inkstų ligomis sergantiems žmonėms svarbu pasitarti su gydytoju dėl visų vartojamų vaistų, net jei jie įsigyti be recepto. Kai kurios nuskausminamųjų grupės – ypač nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, naproksenas ar celekoksibas) – papildomai apkrauna inkstus. Taip pat žinoma, kad kai kurie vaistai nuo skrandžio rūgštingumo, ypač protonų siurblio inhibitoriai, gali būti susiję su inkstų ligų rizika. Būtina pasitikslinti su gydytoju, ar šie preparatai tikrai būtini, ir ar tiktų mažesnės dozės ar alternatyvūs variantai.

Gydytojas gali patarti atsisakyti kai kurių papildų ar vaistažolių produktų, nes jie gali papildomai apkrauti sergančius inkstus ar sukelti nepageidaujamą sąveiką su kitais vaistais.

Mityba sergant inkstų ligomis

Išsivysčius inkstų funkcijos nepakankamumui, skiriama speciali dieta. Paprastai rekomenduojama riboti druskos, baltymų, kalio ir fosfatų suvartojimą. Taip sumažinamas inkstų darbas – organizmas lengviau pašalina šias medžiagas iš kraujo.

Gali būti apribojamas ir skysčių kiekis, priklausomai nuo situacijos. Individualų mitybos planą padėti sudaryti gali dietologas, besispecializuojantis inkstų ligų srityje. Gydytojas taip pat gali paskirti papildomų vitaminų ar mineralų – dažniausiai kalcio ir vitamino D.

Tiems, kurie turi gretutinių ligų, pavyzdžiui, cukrinį diabetą ar padidėjusį kraujospūdį, labai svarbu laikytis visų gydytojo patarimų dėl mitybos: sergant diabetu būtina kontroliuoti cukraus kiekį, o esant spaudimo problemoms – vartoti kuo mažiau druskos.

Dializės galimybės

Kai inkstai nebegali pašalinti kenksmingų medžiagų, jų darbą perima dializė. Yra dvi pagrindinės procedūros rūšys – hemodializė ir peritoninė dializė.

Hemodializės metu paciento kraujas filtruojamas specialiame aparate. Tam reikia chirurginiu būdu sukurti prieigą prie kraujagyslės, dažniausiai ties alkūne – tai vadinama fistule. Jei laiko tokiam pasiruošimui nėra, naudojamas dirbtinis protezas (graftas) arba laikinas kateteris kaklo venoje. Procedūra trunka kelias valandas ir gali būti atliekama tiek gydymo centre, tiek namuose. Kai kurie pacientai renkasi dializę naktį arba dažniau, bet trumpiau namų sąlygomis – viskas priklauso nuo individualių poreikių.

Peritoninės dializės metu naudojama pilvo ertmės plėvė – per ją iš organizmo šalinamos atliekos. Procedūrai chirurginiu būdu įvedamas kateteris į pilvą, per kurį įleidžiamas dializės tirpalas. Jis sugeria toksinus ir po kelių valandų pašalinamas. Per parą kartojama kelios tokios procedūros, kurias galima atlikti tiek rankiniu būdu, tiek pasitelkus automatinius aparatus miegant naktį. Abi dializės rūšys turi savo rizikų, todėl galutinis sprendimas priimamas kartu su gydytoju.

Inkstų persodinimo galimybės

Jei inkstų funkcija nebegrįžta, vienas iš efektyviausių būdų susigrąžinti gyvenimo kokybę – inksto transplantacija. Donorinis organas gali būti paimtas iš giminių, nesusijusių asmenų arba neseniai mirusio žmogaus. Šiai operacijai reikia ruoštis ir dažnai tenka palaukti, kol atsiras tinkamas organas.

Persodinimas leidžia pacientui nebepriklausyti nuo dializės, tačiau visą likusį gyvenimą reikia vartoti imunitetą silpninančius vaistus, kad organizmas neatmestų gauto inksto. Donorinis inkstas paprastai veikia 12–20 metų, jei gautas iš gyvo žmogaus, ir apie 8–12 metų, jei iš donoro po mirties. Ne visiems pacientams ši galimybė tinka – sprendimas priklauso nuo kitų sveikatos problemų, amžiaus ir individualios būklės.

Apibendrinimas

Aukštas kraujospūdis ir cukrinis diabetas yra dažniausios lėtinės inkstų ligos priežastys. Ši liga ilgai gali nesudaryti jokių simptomų, todėl svarbu reguliariai atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus, ypač jei priklausote rizikos grupei. Jei inkstų liga pažengia, gydymas gali apimti dializę arba inksto transplantaciją.

Komentarų sekcija išjungta.