Inkstų liga dėl padidėjusio kraujospūdžio: simptomai ir gydymas

Kai kalbame apie inkstų ligos gydymą, ypač jei sergate padidėjusiu kraujospūdžiu, svarbiausias tikslas – sureguliuoti kraujospūdį. Pirmiausia rekomenduojama keisti gyvenimo būdą: sveikiau maitintis, daugiau judėti, atsisakyti žalingų įpročių. Vaistai taip pat dažnai paskiriami – jie ne tik padeda mažinti kraujospūdį, bet ir saugo inkstus nuo tolimesnių pažeidimų. Gydymo būdai parenkami individualiai kiekvienam pacientui.

Kokie vaistai svarbiausi inkstų sukelto aukšto kraujospūdžio gydymui

• Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, tokie kaip ramiprilis, benazeprilis, kaptoprilis, lizinoprilis ir kiti.
• Angiotenzino II receptorių blokatoriai, tarp kurių – kandesartanas, losartanas, olmesartanas, valsartanas.

Renalinė hipertenzija: kas tai?

Ne tik aukštas kraujospūdis gali sukelti inkstų ligas – kartais inkstų sutrikimai tampa pačios hipertenzijos priežastimi. Tokia būklė vadinama renalia arba renovaskuline hipertenzija. Ji atsiranda, kai kraujospūdis pakyla dėl inkstų ligos. Dažniausiai tokia hipertenzija gydoma tais pačiais kraujospūdį mažinančiais vaistais. Kai kuriais atvejais prireikia gydymo, atkuriančio kraujotaką inkstų kraujagyslėse, pavyzdžiui, angioplastikos, stentavimo arba operacijos.

Kaip vystosi renalinė hipertenzija?

Šios būklės esmė – susiaurėjusios arterijos, tiekiamos inkstams kraują. Susiaurėti gali viena arba abi kraujagyslės. Toks susiaurėjimas vadinamas inkstų arterijos stenoze.

Kai inkstai gauna mažiau kraujo, jie klaidingai tai supranta kaip dehidrataciją. Reaguodami išskiria hormonus, kurie skatina organizmą sulaikyti daugiau druskos ir vandens – tokiu būdu kraujagyslėse padaugėja skysčių, ir kraujospūdis dar labiau padidėja.

Kodėl siaurėja inkstų arterijos?

Dažniausia priežastis – aterosklerozė, kai kraujagyslės standėja ir siaurėja dėl susikaupusių apnašų. Tai ta pati būklė, kuri sukelia širdies priepuolius ir insultus. Rečiau arterijų pokyčius lemia fibromuskulinė displazija – kai inkstų kraujagyslės formuojasi netipiškai dėl neaiškių priežasčių.

Renalinės hipertenzijos požymiai

Ši liga dažniausiai ilgai nesukelia jokių simptomų, nes arterijų siaurėjimas nejuntamas, o padidėjęs kraujospūdis dažnai irgi nepastebimas tol, kol jis netampa pavojingai aukštas. Itin stipriai pakilus kraujospūdžiui, gali pasireikšti:

• Galvos skausmas
• Suprastėjęs mąstymas, sumišimas
• Matymas pasidaro neryškus ar dvejinasi akyse
• Šlapimas atrodo rausvas ar kruvinas
• Kraujavimas iš nosies
• Skausmas krūtinėje

Vis dėlto dauguma žmonių su renalia hipertenzija jokių simptomų nejaučia. Čia slypi viena pagrindinių pavojų – ilgai trunkantis nepastebėtas aukštas slėgis gali pažeisti organus nepastebimai.

Renalinės hipertenzijos gydymo galimybės

Daugeliui žmonių, kuriems kraujospūdis kyla dėl inkstų kraujagyslių susiaurėjimo, jį galima sėkmingai kontroliuoti vaistais. Tačiau dažnai vieno vaisto nepakanka – tenka derinti kelias skirtingas priemones.

Kartais vaistai nepadeda net ir vartojant kelis iš karto. Tokiais atvejais išbandomi kraujotaką inkstuose pagerinantys gydymo metodai.

Kraujotakos atstatymo procedūros

• Angioplastika. Šios procedūros metu per kirkšnies kraujagyslę įvedamas kateteris, kuris pasiekia susiaurėjusią inkstų arteriją. Užpūtus balionėlį, arterija praplečiama ir pagerėja kraujotaka.
• Stentavimas. Per angioplastiką į susiaurintą arterijos vietą įstatomas specialus tinklinis vamzdelis – stentas, kuris laikui bėgant išlieka arterijoje ir padeda jai išlikti prasiplėtusiai. Visgi, tyrimai parodė, kad daugeliui pacientų stentavimas nėra veiksmingesnis nei gydymas vaistais.
• Operacija. Retais atvejais, kai kitos priemonės netinka, chirurgas apeina susiaurėjusį kraujagyslės ruožą, prijungdamas šalia jo sveiką kraujagyslę. Tačiau šis gydymas taikomas nedažnai ir tik išskirtiniais atvejais.

Visos šios procedūros primena širdies kraujagyslių gydymo metodus, naudojamus gydant širdies ligas.