Insulto diagnostika

Insultas – tai būklė, kai smegenys staiga praranda dalį savo funkcijų, dažniausiai dėl sutrikusio kraujo tiekimo. Tai labai svarbi medicininė situacija, reikalaujanti operatyvios diagnostikos ir gydymo, todėl svarbu žinoti pagrindinius požymius, kaip įvertinti situaciją namuose, kokie tyrimai atliekami ligoninėje ir kokios būklės gali būti painiojamos su insultu.

Kaip atpažinti insulto požymius namuose

Pastebėjus galimus insulto simptomus, itin svarbu juos greitai įvertinti. Vienas iš paprasčiausių būdų – trijų žingsnių testas, kuris gali padėti suprasti, ar žmogui prasidėjo insultas. Jis susideda iš šių veiksmų:

• Prašykite žmogaus nusišypsoti – jei vienos pusės lūpų kampas „krinta“, tai gali būti insulto požymis.
• Prašykite užsimerkti ir pakelti abi rankas į viršų – jei viena ranka nusvyra arba žmogus negali jos pakelti, tai gali reikšti rankos silpnumą dėl insulto.
• Prašykite pakartoti trumpą sakinį – nerišli kalba ar sunkumai tariant žodžius taip pat būdingi šiai būklei.

Nors šis testas nėra visapusiškai tikslus, jis praverčia greitai įvertinant galimą insultą. Pastebėjus bent vieną požymį – būtina kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą, kadangi laikas itin svarbus insulto atveju.

Pagrindiniai laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai

Įtarus insultą, gydytojai pirmiausia atlieka neurologinį ištyrimą – įvertina sąmonę, kalbą, regą, judesius, pusiausvyrą, jutimus ir refleksus. Siekiant tiksliai nustatyti insulto tipą bei jo vietą smegenyse, dažniausiai skiriami šie tyrimai:

• Kompiuterinė tomografija (KT). Analizuoja, ar nėra kraujavimo smegenyse (hemoraginio insulto), ar matyti infarkto zonos. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas skubiai.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Ypač praverčia, nes leidžia pamatyti net labai ankstyvus smegenų pokyčius. Speciali MRT rūšis (angiografija) padeda įvertinti smegenų kraujagyslių būklę.
• Elektrokardiograma (EKG). Parodo širdies ritmo sutrikimus, kurie kartais tampa insulto priežastimi (pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas).
• Širdies echoskopija (echokardiograma). Padeda nustatyti kraujo krešulius ar kitas anomalijas širdyje, galinčias sukelti insultą.
• Kaklo arterijų tyrimai. Kartais ištyrimas atliekamas specialiu ultragarsu arba rentgenokontrastu, siekiant išsiaiškinti, ar kraujagyslės nėra susiaurėjusios ar užsikimšusios.
• Kraujagyslių ultragarsas. Šis tyrimas matuoja kraujo tėkmę pagrindinėse galvos kraujagyslėse, padeda aptikti kraujotakos sulėtėjimą arba kraujagyslių spazmus po insulto.
• Kraujo tyrimai. Tikrinama, ar nėra padidėjusio cholesterolio, cukrinio diabeto, kraujo krešėjimo sutrikimų ar kitų ligų, kurios didina insulto riziką.

Kokios ligos gali būti painiojamos su insultu

Nors insulto simptomai dažnai būna ryškūs ir staigūs, panašiai gali pasireikšti ir kitos ligos. Kuo insultas skiriasi nuo jų?

• Neuropatijos. Dažnai pasireiškia jutimų sutrikimais ar skausmu abiejose kūno pusėse, simptomai vystosi palaipsniui, priešingai nei vienpusiams ir staigiems insulto požymiams.
• Demencijos. Atminties ir elgesio pokyčiai – pagrindiniai šios ligos požymiai, tačiau jie progresuoja lėtai. Pakartotiniai insultai gali priminti demencijos simptomus, tačiau insultas dažnai pasireiškia staigiai.
• Parkinsono liga. Judesių sulėtėjimas, drebulys ir raumenų sustingimas – šiai ligai būdingi požymiai, kurie vystosi palaipsniui ir veikia abi kūno puses.
• Migrena su aura. Gali sukelti regėjimo pokyčius, silpnumą, tačiau šie simptomai dažniausiai praeina savaime. Reikėtų prisiminti, kad migrenos metu insulto rizika šiek tiek išauga, todėl šį sutrikimą būtina stebėti.
• Miastenija gravis. Retas nervų ir raumenų ligas, kurioms būdingas akių vokų nusileidimas bei viso kūno silpnumas. Šios ligos simptomai dažniausiai pasireiškia abipus ir reaguoja į gydymą vaistais.
• Išsėtinė sklerozė. Liga, paveikianti smegenis, nugaros smegenis ir regos nervus. Silpnumas ar jutimų sutrikimai vystosi palaipsniui, ne taip staiga kaip insulto atveju, ir paprastai nesutampa su kraujagyslių sistemomis.
• Pereinamas smegenų kraujotakos sutrikimas (TIA). Tai „mini insultas“, kai sutrikimo simptomai praeina per keliolika minučių ar valandų. Nepaisant to, TIA laikomas reikšmingu įspėjimu – jei nebus imtasi prevencinių priemonių, gali ištikti tikras insultas.

Pagrindiniai insulto požymiai

Būdingi insulto simptomai dažniausiai atsiranda staiga. Dažniausiai pasitaikantys požymiai yra šie:

• Staigus rankos, kojos ar veido nutirpimas ar silpnumas, ypač vienoje kūno pusėje.
• Staiga atsiradęs kalbos neaiškumas, nesupratimas, sunkumai bendraujant.
• Netikėtas regėjimo pablogėjimas viena ar abiem akimis.
• Staigiai sutrikusi pusiausvyra, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimai.
• Stiprus, staiga atsiradęs galvos skausmas be aiškios priežasties.

Jei pastebite šiuos simptomus, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą ar vykti į artimiausią gydymo įstaigą, nes laiku suteikta pagalba smarkiai padidina pasveikimo ar gyvybės išsaugojimo galimybę.