Išsėtinės sklerozės vaistų vadovas

Vaistai yra pagrindinis daugelio išsėtinės sklerozės (IS) gydymo būdas. Dauguma jų skirti slopinti imuninės sistemos atakas prieš nervus, pristabdyti arba sulėtinti ligos progresavimą ir atkryčius. Kiti preparatai padeda suvaldyti įvairius IS simptomus, tokius kaip skausmas, depresija ar raumenų sustingimas.

Išsėtinės sklerozės gydymo vaistų rūšys

Gydytojai skiria įvairių rūšių vaistus IS gydymui – tiek chemoterapinius, priešuždegiminius, imunitetą slopinančius, tiek steroidus. Preparatai dažnai klasifikuojami pagal veikimo pobūdį, vartojimo būdą bei tai, kokius simptomus jie padeda suvaldyti.

Pagrindinės vaistų grupės yra ligos eigą modifikuojantys vaistai (LEM), skirti sulėtinti ligos progresavimą, ir simptomus valdantys medikamentai, kurie taikomi individualiai pagal kiekvieno paciento poreikius.

Ligos eigą modifikuojantys vaistai (LEM)

LEM gali paveikti IS eigą ir padėti išvengti naujų pažeidimų smegenyse ar stubure. Gydymo trukmė priklauso nuo konkretaus vaisto, paciento ligos aktyvumo ir tolerancijos. Prireikus, gydymas gali būti keičiamas, jei pasirodo nauji ligos židiniai ar pasunkėja simptomai.

• Injekcijos (po oda ar į raumenis)
• Tabletiniai (geriamieji) vaistai
• Infuzijos (vaistai į veną)

Gydymo efektyvumą nuolat vertina gydytojas, stebėdamas naujų židinių atsiradimą arba klinikinius pokyčius.

Interferono beta preparatai

Interferono beta vaistai buvo pirmieji, pradėti taikyti IS gydymui. Jie rekomenduojami tiems, kuriems būdingi atkryčiai ar pastebimi nauji židiniai. Šie vaistai trukdo imuniniams baltymams pereiti į galvos ir nugaros smegenis bei pakenkti nervų dangalui.

• Interferonas beta-1a – leidžiamas į raumenis kartą per savaitę
• Interferonas beta-1b – leidžiamas po oda kas antrą dieną
• Peginterferonas beta-1a – leidžiamas po oda kas dvi savaites

Neretai pacientai patys atlieka injekcijas, laikydamiesi gydytojo rekomendacijų.

Galimi šalutiniai poveikiai: į gripą panašūs simptomai, raumenų skausmai, karščiavimas, paraudimas ar bėrimas injekcijos vietoje.

Natalizumabas

Šis vaistas yra antikūnas, blokuojantis specifinius imuninius ląsteles nuo patekimo į smegenis ir stuburo smegenis. Natalizumabas dažniausiai skiriamas aktyviai ligos eigai sustabdyti. Jis infuzuojamas kartą per keturias savaites. Galimi nepageidaujami reiškiniai – galvos skausmas, infekcijos, raumenų skausmai, virškinimo sutrikimai.

Glatiramerio acetatas

Glatiramerio acetato poveikis grindžiamas imuninių ląstelių apgaulės principu, taip apsaugant nervus. Įprastai šis vaistas leidžiamas po oda kiekvieną dieną arba tris kartus per savaitę. Dažniausiai pasitaiko paraudimas ir skausmas dūrio vietoje.

Alemtuzumabas

Šis vaistas dažniau skiriamas tiems, kurie jau gydėsi kitais IS vaistais, bet terapija nepavyko. Alemtuzumabas infuzuojamas pagal tam tikrą schemą: penkias dienas iš eilės pirmajam kursui, vėliau – dar tris dienas po metų pertraukos. Pagrindiniai šalutiniai poveikiai: karščiavimas, šaltkrėtis, išbėrimas, pykinimas. Retais atvejais – rimtesni nepageidaujami reiškiniai, tokie kaip insultas, kepenų uždegimas ar imuninės sistemos pažeidimas.

Mitoksantrono hidrochloridas

Iš pradžių skirtas kaip chemoterapinis vaistas, tačiau vėliau pradėtas naudoti ir IS gydymui, mažinant imuninių ląstelių aktyvumą, lemiančią nervų dangalo pažeidimą. Į veną leidžiamas kas tris mėnesius. Nenustebkite, jei šlapimas po infuzijos laikinai taps melsvai žalias. Gali pasireikšti viršutinių kvėpavimo takų ar šlapimo takų infekcijos, plaukų slinkimas, galvos skausmai. Taip pat galimos rimtos komplikacijos – širdies veiklos ar kraujo ląstelių sutrikimai.

Ofatumumabas

Vienas iš naujausių IS gydymo būdų – ofatumumabas. Jis mažina kenksmingų imuninių B limfocitų kiekį ir skiriamas kartą per savaitę tris savaites, vėliau – kartą per mėnesį. Pirmąją injekciją atlieka medicinos specialistas, kitas pacientas gali susileisti pats. Tarp galimų reiškinių – paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje, gripą primenantys simptomai, kvėpavimo ar šlapimo takų infekcijos.

Ocrelizumabas

Ocrelizumabas taip pat skiriamas kaip infuzija, mažina B limfocitų kiekį ir gali efektyviai lėtinti negalios progresavimą ypač pirmine progresuojančia IS forma sergantiems pacientams. Vaistas lašinamas du kartus su dviejų savaičių pertrauka, vėliau kas pusmetį. Galimi šalutiniai poveikiai: bėrimas, pykinimas, infekcijos.

Geriami preparatai

• Dimetilfumaratas – moduliuoja imuninę sistemą, mažindamas nervų pažeidimus.
• Cladribinas – slopina B ir T limfocitų veiklą, stengiantis sumažinti nervų pažeidimus.
• Diroksimelfumaratas, monometilfumaratas – veikia panašiai kaip dimetilfumaratas.
• Fingolimodas, ozanimodas, siponimodas – sulaiko imunines ląsteles limfmazgiuose ir neleidžia joms pakenkti centrinės nervų sistemos.

Tabletes dažniausiai vartojamos kartą ar du per dieną. Gydymo schema priklauso nuo pasirinkto preparato.

IS simptomams valdyti skirti vaistai

Be pagrindinių vaistų, kai kurie preparatai specialiai skiriami tam tikriems IS simptomams ar gretutinėms būklėms gydyti.

Šlapimo pūslės funkcija

Apie 80% sergančiųjų IS susiduria su šlapinimosi sutrikimais. Šiuos simptomus padeda kontroliuoti vaistai, mažinantys pūslės raumenų spazmus, atveriantys šlaplę ar palengvinantys šlapimo nutekėjimą. Tarp jų:

• Darifenacinas
• Desmopresinas
• Imipraminas
• Mirabekronas
• Oksibutininas
• Solitoterodinas, tolterodinas
• Prazosinas, tamsulozinas
• Onabotulinumtoxin A (Botox)

Emocijų pokyčiai

Kai kuriems IS sergantiems pasireiškia netikėti emocijų protrūkiai, pavyzdžiui, nevaldomas juokas ar verksmas. Tokiems atvejams skiriama kombinuota terapija dektrometorfanu ir kvinidinu.

Žarnyno veikla

IS dažnai sukelia vidurių užkietėjimą – tam taikomi įvairūs laisvinamieji (bisakodilis, magnio hidroksidas), minkštikliai (dokusatas, glicerino žvakutės, mineralinis aliejus) ar tirpios skaidulos (psiliumas).

Nuovargis

Daugiau nei 80% IS sergančiųjų kamuoja nuovargis. Jį lengvinančių vaistų sąraše – amantadinas, metilfenidatas, modafinilis, fluoksetinas, deks/ amfetaminai. Jie veikia skatindami budrumą ar stiprindami centrinės nervų sistemos aktyvumą.

Skausmas ir disestezija

Net 75% pacientų patiria lėtinius ar neįprastus skausmus. Gydymui naudojami antidepresantai (amitriptilinas, nortriptilinas), prieštraukuliniai (gabapentinas, fenitoinas), kartais – benzodiazepinai.

Niežėjimas

Niežėjimo ir kitų nenormalių jutimų atvejais gali būti skiriamas antihistamininis vaistas hidroksizinas.

Depresija

Apie pusė sergančiųjų IS patiria depresijos simptomų. Gydoma dažniausiai selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (citalopramas, fluoksetinas, sertralinas, paroksetinas), taip pat naudojami SNRIs ir aminoketonų grupės vaistai (bupropionas).

Lytinės funkcijos sutrikimai

IS gali paveikti lytinį gyvenimą: vyrams – sukelti erekcijos sutrikimą, moterims – sumažinti libido ar orgazmo pasiekiamumą. Tam naudojami specifiniai vaistai, tokie kaip sildenafilis, tadalafilis, vardenafilis, alprostadilis, o papildomai padeda speciali terapija, konsultacijos, pagalbinės priemonės.

Drebulys

Drebulys dažnai pasireiškia IS sergantiesiems. Jį slopinti gali padėti baklofenas, klonazepamas, dantrolenas, diazepamas, tizanidinas ar onabotulinumtoxin A.

Spastika ir raumenų sustingimas

Raumenų spazmus ir standumą sumažina tie patys vaistai kaip ir drebulį: baklofenas, tizanidinas, diazepamas, dantrolenas, ciklobenzaprinas, Botox.

Vertigo ir galvos svaigimas

Galvos svaigimas ir pusiausvyros pokyčiai – dažnas IS simptomas. Tai palengvinti gali meklizinas.

Eisenos ir judėjimo sunkumai

Judėjimo sunkumams, eisenos pokyčiams valdyti gali būti skiriama dalfampridinas – šis preparatas gerina pažeistų nervų signalų sklidimą.

Pabaigai

IS gydymo būdai gana įvairūs ir nuolat tobulėja. Pasirinkus tinkamą gydymo strategiją, galima ne tik sumažinti ligos atkryčių dažnį ir sulėtinti progresavimą, bet ir išlaikyti aukštesnę gyvenimo kokybę. Net jei vaistų sąrašas atrodo didžiulis, kiekvienam pacientui parenkamas individualus sprendimas, o laikui bėgant, gydymo planas gali keistis pagal organizmo poreikius ir ligos eigą.